„Mes nesąmoningai saugojame savo tėvų paslaptis, esame tarsi bangelės, sklindančios nuo akmenuko, mesto į vandenį, nors nematėme, kas tai padarė. Kai užsimerkiu ir pradedu stebėti savo kvėpavimą, užuodžiu žiburiuojančią, šiurkščią akimirką, kai tėvas sulaužė mano pasitikėjimą, o kartu sudaužė man širdį...“

Emelinės vaikystė bėga izoliuotame pasaulyje, kurį atokioje saloje...

„Mes nesąmoningai saugojame savo tėvų paslaptis, esame tarsi bangelės, sklindančios nuo akmenuko, mesto į vandenį, nors nematėme, kas tai padarė. Kai užsimerkiu ir pradedu stebėti savo kvėpavimą, užuodžiu žiburiuojančią, šiurkščią akimirką, kai tėvas sulaužė mano pasitikėjimą, o kartu sudaužė man širdį...“

Emelinės vaikystė bėga izoliuotame pasaulyje, kurį atokioje saloje sukūrė jos tėvas. Dukrelę jis moko per pojūčius pažinti gamtą ir joje išgyventi. Tačiau neatskleidžia kvapų, uždarytų palei trobelės sienas įrengtuose stalčiukuose, ir juos pagaunančio aparato paslapties. Emelinė žino viena – tuos kvapus reikia branginti ir saugoti.

Tėčio ir dukters idilę pradeda griauti drauge su mergaite augantis smalsumas. Kodėl saloje jie gyvena tik dviese? Kodėl ji neturi mamos? Koks yra pasaulis už jų salos ribų? Ir kokios paslaptys nugulė uždarytuose stalčiukuose?

Kai klausimų atsiranda daugiau nei atsakymų, įtampa darosi nepakeliama ir įvyksta tragedija. Emelinė atsiduria realiame pasaulyje ir jame mokosi gyventi tarp žmonių, patiria meilę ir išdavystę, aiškinasi praeities įvykius ir ieško savo tapatybės.