Tikriausiai daugelis yra skaitę Danielio Defo romaną "Robinzonas Kruzas". Paskatinta šiuo anglų rašytojo kūriniu, nusprendžiau paskaityti ir jo paskutinįjį romaną "Laimingoji kurtizanė". Ir jeigu iš tiesų šiuo romanu...

Tikriausiai daugelis yra skaitę Danielio Defo romaną "Robinzonas Kruzas". Paskatinta šiuo anglų rašytojo kūriniu, nusprendžiau paskaityti ir jo paskutinįjį romaną "Laimingoji kurtizanė". Ir jeigu iš tiesų šiuo romanu autorius visuomenėje siekė pasmerkti nedorybes ir paleistuvystes, bet jam tai nepavyko, nes itin primityviai ir paprastai, su visomis smulkmenomis papasakota realiai gyvenusios moters, istorija sukelia ne priešiškumą, o atjautą ir supratimą, kaip istorija pažįstamos, kuriai likimas nepašykštėjo keistų gyvenimo vingių, tai man šis romanas nesukėlė absoliučiai jokių jausmų, nei atjautos, nei pasmerkimo. Skaitant įstrigo vos viena D. Defo citata, kad Roksana tai velnias moters pavidalu, kurios visi poelgiai buvo juodesni už juodžiausią pragaro užkampį, kad visas jos gyvenimas - nusikaltimų grandinė ir kad kiekvienas garbingas žmogus, sužinojęs apie juos, privalo neapkęsti ne tik jos, bet ir jos vardo skambesio...