Vytauto Didžiojo valdymo laikais pasiektas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos plėtros apogėjus dažnai apibūdinamas fraze – „valstybė nuo jūrų iki jūrų". Šis romantizuotas valstybės erdvės suvokimo įvaizdis yra giliai įsirėžęs į istorinę atmintį, gyvas ir reikšmingas, tačiau kartu ir provokuojantis klausti, ką mes iš tiesų žinome apie svarbiausią Lietuvos...

Vytauto Didžiojo valdymo laikais pasiektas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos plėtros apogėjus dažnai apibūdinamas fraze – „valstybė nuo jūrų iki jūrų". Šis romantizuotas valstybės erdvės suvokimo įvaizdis yra giliai įsirėžęs į istorinę atmintį, gyvas ir reikšmingas, tačiau kartu ir provokuojantis klausti, ką mes iš tiesų žinome apie svarbiausią Lietuvos valstybingumo požymį – jos teritoriją ir sienas?
Lietuvos valstybės erdvė klostėsi nevienodu intensyvumu. Bendrą sieną su LDK turėjusios valstybės – Lenkija, Maskva, Livonijos ir Vokiečių ordinai, Moldova, totorių ordos, vėliau Osmanų imperija – regiono kultūros požiūriu sąlygojo skirtingus kaimynystės modelius.