Šį kartą renkuosi knygą alternatyvą, nes jau žinau kurios iš pagrindinio sąrašo neskaitysiu.

Taigi - Nomedos Marčėnaitės "Lėlė". Knyga vertinama kaip reikšmingiausias metų debiutas ir geriausia knyga mažiausiems...

Šį kartą renkuosi knygą alternatyvą, nes jau žinau kurios iš pagrindinio sąrašo neskaitysiu.

Taigi - Nomedos Marčėnaitės "Lėlė". Knyga vertinama kaip reikšmingiausias metų debiutas ir geriausia knyga mažiausiems skaitytojams. Buvo nominuota ir "Metų knygų rinkimuose". Tai knyga vaikams, tačiau man buvo malonu ją skaityti. Mane suintrigavo kaip autorė atskleis vaikams savo rašymą. Tai debiutas kaip rašytojos ir kaip vaikų knygų dailininkės. Iliustracijos, smulkios detalės jaukiai apsigyvena puslapiuose. Į pasakojimą taip pat įtraukiami vaikų piešiniai ir namų apyvokos daiktų fotografijos. Skaitydama tarsi vaikščiojau po seną medinį močiutės namą, kuriame pilna jaukių kampelių, nepažintų palėpės lobių..

Penkiametė Vaiva paliekama pas močiutę kaime, nes mama turi vykti į Airiją. Pagalvojau, kad tai socialinis motyvas, kuris tampa vis populiaresnis. Atrodo reiktų užjausti mergaitę, bet ji neliūdi, jos laukia nauji atradimai ir potyriai. Mažoji pas močiutę daug nuveikia, tačiau didžiausias jos atradimas - ant aukšto rasta sena lėlės galvelė. Tęsiamos paieškos kas galėtų pakeisti lėlės kūną.. Gal liepų žiedų maišelis? Gal meškiuko kūnas?

Pasakojimas puikus pavyzdys vaikams, kurie nenoriai važiuoja pas močiutes su išankstiniu nusistatymu, kad bus nuobodu. Tai pavyzdys, kada mažuose dalykuose mergaitė sugebėjo patirti nuotykį.

Manau ši knyga tikrai tinka skaityti ir mažiesiems, ir suaugusiems. O tėvai vartydami šią knygą kartu su vaikais turės ir dar daug ką papasakoti..