Prieš beveik tris su puse metų, kai pradėjau dirbti knygyne, ši knyga ne kartą man buvo "pakišus" koją. Kodėl būtent taip? Atrodo, kad ji ilgai glūdėjusi tarp kitų gausybės knygų, būdavo pamiršta, o jei kas ir pirkdavo,...

Prieš beveik tris su puse metų, kai pradėjau dirbti knygyne, ši knyga ne kartą man buvo "pakišus" koją. Kodėl būtent taip? Atrodo, kad ji ilgai glūdėjusi tarp kitų gausybės knygų, būdavo pamiršta, o jei kas ir pirkdavo, tai to autoriaus gerbėjai arba tiesiog skaitytojai, kurie nori rimtos literatūros: kažko sukrečiančio, tikroviško ir nesuvaidinto gyvenimo. Todėl, keletą kartų ji būdavo ištraukiama į dienos šviesą smalsių skaitytojų su klausimu: apie ką ši knyga? J.M. Coetzee man buvo visiškai nežinomas autorius, bet metams bėgant literatūros žinios plečiasi ir nieko kito nebelieka kaip tik susipažinti su autoriaus kūryba iš arčiau. Laukiau tikrai ilgai. Kaip mėgstu sakyti, reikėjo subręsti, kad būtų perskaitytas vienas kitas žymus kūrinys. Be to ši knyga yra įtraukta į 1001 knygų sąrašą, kurį turi perskaityti per savo gyvenimą. Todėl nebeliko nieko kito kaip tik įminti šios pavaizduotos kėdės be vienos kojos, viršelio mįslę. Grįžtant prie paties autoriaus, nustebino tai, kad apdovanotas du kartus Booker premija, abu kartus neatvyko atsiimti apdovanojimo, nes sąmoningai vengė viešumos. Ir iškart perskaičiusi knygą bandžiau sutapatinti jį su knygos herojumi, kuris autoįvykio metu netekęs vienos kojos, taip pat vengia viešumos ir gėdijasi savo negalios. Atrodo tai vyksta nuožmi knygos herojaus kova su vidiniais demonais: užsidarymas savo konforto zonoje, kurios šeimininkas jis tik pats. Tačiau, kad ir kokie sunkumai, kad ir kokia psichologinė būsena sunki bebūtų, jo, vienišo žmogaus gyvenimą sudrebina moterys. Viena iš jų akla, praleidžianti su juo tik vieną meilės naktį, be jokių įsipareigojimų ir ištariant vienas kitam: " Viso gero". Antroji - tai jo slaugytoja, kurią jis įsimyli ir trokšdamas pabėgti nuo vienatvės, imasi globoti jos vaikus. Trečioji - rašytoja, kuri jam paskelbia ultimatumą, priversiantį šį "lėtą žmogų" apsispręsti. Visame romane dominuoja trys akivaizdūs dalykai: meilė, tikėjimas, gyvenimo prasmė. Knygos herojus nuolatos kelia klausimus, nuo kurių kūnas nueina pagaugais, tačiau į kuriuos taip ir neatsakoma. Todėl čia ir susimąstai, kad likimas duoda mums kortas ir mes jomis lošiame.