Nieko nesuprantu, ir vis tiek labai įdomu - taip aš ir perskaičiau šią knygą. Ir nieko nesupratau, ir giliai širdyje žinojau, kad nesuprasiu, ir vis tiek naiviai tikėjausi, kad gal jau kiek daugiau protelio turiu nei tada, kai...

Nieko nesuprantu, ir vis tiek labai įdomu - taip aš ir perskaičiau šią knygą. Ir nieko nesupratau, ir giliai širdyje žinojau, kad nesuprasiu, ir vis tiek naiviai tikėjausi, kad gal jau kiek daugiau protelio turiu nei tada, kai skaičiau "Baimę ir drebėjimą" ir tik iš trečio perskaitymo supratau (ar bent jau pasijutau supratusi). Ką gi, reikės skaityti dar ir dar kartą. Nes labai gerai atsimenu, kaip pirmą kartą skaitant S. Kierkegaard'ą atrodė, kad čia nesąmonė visiška ir kitus kartus skaičiau tik todėl, kad reikėjo kažkaip parašyt referatą. Taip beskaitant ir atėjo supratimas, ką jis nori pasakyt, ir autorius, prieš tai buvęs tokiu svetimu, staiga tapo mano draugu Kierke, kuris įdomiai ir man kiek keistai dalinasi savo mintimis.