Turiu prisipažinti - esu knygoholikė. Man reikia knygų. Aš jų vis perku net tada, jei neturiu kur padėti ar neaišku, kada turėsiu joms laiko perskaityti. Kelis kartus per metus sau prižadu ir dar dažniau sau primenu,...

Turiu prisipažinti - esu knygoholikė. Man reikia knygų. Aš jų vis perku net tada, jei neturiu kur padėti ar neaišku, kada turėsiu joms laiko perskaityti. Kelis kartus per metus sau prižadu ir dar dažniau sau primenu, kad knygų nebepirksiu, kol dauguma nebus perskaitytos ir neatlaisvins lentynų. Bet štai ir vėl mano pažadus pamiršti priverčia puiki akcija: Agatha Christie knygos po 6 Lt! Ir kaip gi aš nenusipirksiu visų, kurių dar neturiu, savo mėgstamos rašytojos knygų... "Listerdeilo paslaptis" buvo viena iš jų.

Iki tol esu skaičiusi tik Agathos Christie detektyvus, o čia buvo trumpos istorijos. Pažinau kiek kitokią autorės pusę. Pasakojimai man pasirodė ne kriminaliniai, o veikiau paslaptingi ir kiekvienas iš jų netgi turėjo romantikos atspalvį. Tačiau skaitant istoriją po istorijos ėmė ryškėti ir dar vienas jų panašumas - daugumoje veikėjai yra arba pasiturintys, arba priklausantys aukštesniajam luomui, arba tokiais kažkada buvę. Kai jau pagalvodavau, kad atsirado tikrai sunkios padėties veikėjas, staiga viskas pasikeisdavo: "Su tokiais drabužiais jie man neduos net bedarbio pašalpos. <...> Tai buvo tiesa - Džordžo drabužiai buvo tikras siuvėjo meno triumfas." [59 psl.] O kokie puikūs, nepaprastų gebėjimų Skotland Jardo inspektoriai! "Tačiau man regis, kad, linijomis sujungus taškus ant i, kažkas išeina. O, dievaži, sere, tai yra Portsnaufo uosto gynybos įtvirtinimų planas." [79 psl.] Net ir Agathos Christie laikais buvo asmenų, kurie scenoje labiau pasikliauja savo grožiu nei kitais gabumais: "Apskritai mano šansai gana neblogi, - sumurmėjo ji sau. - Įdomu, ką visa tai reiškia? Galbūt renkamas gražuolių choras." [147 psl.] Oi, kaip ši mergina klydo!

Viena istorija, "Dainelė apie šešių pensų monetą", priminė man kitą, anksčiau skaitytą, Agathos Christie knygą "Rugiai kišenėje" - abiejuose yra eilėraštukas apie rugius ir paukščius. O istorijoje "Radžos smaragdas" radau pažįstamą vardą - Džeimsas Bondas. Deja, šitas Bondas buvo sukurtas anksčiau nei garsusis bendravardis ir jam gyvenime sekėsi visiškai kitaip nei merginų numylėtiniui agentui.

Šios trumpos istorijos buvo puikus skaitinys prieš miegą. Neįpareigoja ir puikiai atpalaiduoja.