Šis Romain Gary romanas tikrai atitinka savo pavadinimą ir nuolat laviruojama tarp absurdiško humoro ir gniuždančios baimės bei kančios. Pasaulis eina velniop ir belieka juoktis, kad paneigtum realybę ir taip išliktum. Tai -...

Šis Romain Gary romanas tikrai atitinka savo pavadinimą ir nuolat laviruojama tarp absurdiško humoro ir gniuždančios baimės bei kančios. Pasaulis eina velniop ir belieka juoktis, kad paneigtum realybę ir taip išliktum. Tai - tikrai europietiškas egzistencializmu ir fatališkumu persmelktas introspektyvus pasakojimas. Šiaip tokių knygų nemėgstu, nors pripažįstu, kad pasirinkta idėja įdomi ir pagrįstai išpildyta, antra vertus, veikiausiai kitos R. Gary knygos į rankas neimsiu :) Kaip ir už idėjas kovojančių knygos veikėjų, mano lūkesčiai buvo apvilti: kadangi esu nemažai gero girdėjusi apie kitas rašytojo knygas, tikėjausi kažkokio šedevro, bet gavau kažką per daug prancūziškai kairuoliško :D (Nors sutiksiu, kad per įvairias kultūrines referencijas susigraibiau vieną kitą gerą mintį ar naują faktą).

Matyt, tai tiek - tiesiog "Liūdnuose klounuose" buvo daug emocionalumo ir filosofavimo, tačiau per mažai pačios istorijos ir, žinoma, pabaiga buvo pasirinkta lengviausia - mirtis.