J.Picoult yra viena iš tų knygų autorių, kurie rašo apie sunkias temas. Gal dėl to ji tokia populiari. Lone Wolf arba Vienišas vilkas ir vėl apima vieną tokių.

Mėgstu ją skaityti, nes tokios knygos atpalaiduoja, nereikia...

J.Picoult yra viena iš tų knygų autorių, kurie rašo apie sunkias temas. Gal dėl to ji tokia populiari. Lone Wolf arba Vienišas vilkas ir vėl apima vieną tokių.

Mėgstu ją skaityti, nes tokios knygos atpalaiduoja, nereikia per daug galvoti. Be abejo, jei panašios problemos tave aplenkė. Be to, jos knygų iš ties neina padėti, kai jau pradedi, praryji ją per kelias dienas. Maniau, kad knygos herojus, kuris palieka šeimą, nes geriau ir mieliau bendrauja su vilkais, yra visiška fantazija, nes tokių asmenų gi nėra. Ir nustebau, kad prieš kelias dienas delfi.lt perskaičiau būtent apie tokį žmogų. Skaičiau ne vieną Picoult knygą ir, jei gerai atsimenu, ji visuomet pirma ištyrinėja tai, apie ką rašo, todėl būčiau linkusi tikėti tuo, ką rašo apie vilkus ir žmogų, kuris su jais taip artimai susijęs. Tačiau yra daug nuomonių šia tema.

Visgi ne tik tai įdomu šioje knygoje. Verčia susimąstyti, kaip patys pasielgtumėme tokioje situacijoje, kai tau artimam žmogui neduoda jokių šansų pasveikti po operacijos, kuris yra nei gyvas nei miręs, ir kuris nebuvo idealus tėvas. Kai nuo tavęs priklauso, ar jo gyvybė bus palaikoma aparatų, ar visą likusį gyvenimą gulės lovoje ir nežinia iki kokio laipsnio bus sąmoningas, kai nežinia, ar tokį gyvenimą apskritai galima pavadinti gyvenimu... Aš vis dar mąstau.