Man geros knygos indikatorius - daugiau klausimų nei atsakymų. Būtent tokia ši knyga ir yra, kurią norisi vis atsiversti ir atsiversti. Didžiuojuosi Lietuvos šviesuoliais ir inteligentais. Prieš tai skaičiau taip pat labai...

Man geros knygos indikatorius - daugiau klausimų nei atsakymų. Būtent tokia ši knyga ir yra, kurią norisi vis atsiversti ir atsiversti. Didžiuojuosi Lietuvos šviesuoliais ir inteligentais. Prieš tai skaičiau taip pat labai gerą knygą apie Ireną Veisaitę. Šios asmenybės man labai panašios, bet kartu ir unikaliai skirtingos.
Skaitai knygą ir nesusimąstai, jog esė autoriaus jau nėra gyvųjų tarpe. Atrodo, jog žmogus dabar gyvena ir dalijasi šios dienos aktualijomis. Filosofinė išmintis laikui nėra pavaldi. Leonidas Donskis jau tada išgyveno šių dienų skaudulius, atradimus ir praradimus. Patinka knygoje viskas, ypač knygų ir filmų rekomendacijos ateičiai. Kaip puikiai autorius sieja istorinius įvykius su asmenybėmis, klasikine literatūra ir savo išmintinga ironija.
Mums visiems Jo trūksta, Jo įžvalgų ir minčių…Galėčiau cituoti ir cituoti, bet išsirinkau man vieną gražiausių: “Dvi naujienos: bloga ir gera. Bloga - pasirodo, mes kartais imame ir numirštame. Gera - mes numirštame ne visai ir ne iškart. Bent jau mūsų orumas kituose išlieka - kad ir kurį laiką.” Puikios mintys Prisikėlimo išvakarėse. Labai rekomenduoju. Mano metų knyga.