Mėkite jį, nekęskite, ką jis kalba - ar manote, kad kam nors tai svarbu?.. Kaip ir kitos knygos, ši parašyta vietomis pašaipiu, vietomis kandžiu - sakyčiau, tiesiog, Parulskio stiliumi. Man jis - kone tobulas.

Ši knyga - tai...

Mėkite jį, nekęskite, ką jis kalba - ar manote, kad kam nors tai svarbu?.. Kaip ir kitos knygos, ši parašyta vietomis pašaipiu, vietomis kandžiu - sakyčiau, tiesiog, Parulskio stiliumi. Man jis - kone tobulas.

Ši knyga - tai tekstų rinkinys, kurių kai kurie tarpusavyje siejasi, netgi turi nuorodas vienas į kitą. Man kai kurie tekstai, pasirodė, kaip paprastai, pašaipūs, gal net skaudinančiai, tačiau, kai kurie, netgi pro cinizmo sluoksnį, labai jautrūs, gal net šilti (?).

<...nekalbėkite apie gyvenimą, o gyvenkite jį, nelaikykite gyvenimo kažkuo jums svetimu, kažkuo, kas tik bus, kas jūsų dar laukia <...> niekas jūsų nelaukia, tik jūs patys <...> tik jūs patys esate džiaugsmas ir jūs patys esate sielvartas, jūs esate gyvenimas ir gyvenimas ne kada nors, o dabar <...> nes tik aistra gyventi - stipriausias ir vertas vartoti narkotikas, nuo jo sunku atprasti, neįmanoma išsigydyti....> (ištrauka iš knygos teksto "Kristaus laiškas motinai")