Iš karto galiu pasakyti, jog šią knygą skaityti nebuvo lengva. Tikriausiai tai buvo knyga, kurią ilgiausiai skaičiau savo gyvenime 🙈 Ir ne todėl, jog knyga būtų prasta, ar neįdomi. Tikrai ne. Tiesiog ji yra ta, kuri...

Iš karto galiu pasakyti, jog šią knygą skaityti nebuvo lengva. Tikriausiai tai buvo knyga, kurią ilgiausiai skaičiau savo gyvenime 🙈 Ir ne todėl, jog knyga būtų prasta, ar neįdomi. Tikrai ne. Tiesiog ji yra ta, kuri reikalauja lėtesnio skaitymi bei apmąstymų, o ir emociškai nebuvo lengva.
Skaitant kartais norėdavosi sustoti ir tiesiog įkvėpti.. Ir dar kartą pagalvoti... Ką aš čia ką tik perskaičiau.
Didžiausi pagyrimai ir iš mano pusės vertėjui M. Burokui. Knyga išversta tikrai puikiai.
Skaitant šią istoriją, joje tikrai buvo visko.. Ne tik juodo bei balto. Žavėjausi tokia besąlygiška draugyste. Net neabejoju, jog tokius draugus gyvenime pasiseka sutikti nedaugeliui. Bet tuo pačiu ir stebėjausi kaip tokie artimi draugai gali nepastebėti to, kas vyksta tiesiog jų panosėje. Pykau bei liūdėjau dėl tokios neteisybės ir to, ką teko gyvenime Džudui iškentėti. Ši knyga tikrai nėra patogi, nes joje autorė palietė tokias temas kaip : savęs žalojimas, narkotikų vartojimas, smurtas artimoje aplinkoje. Ir tai tik lašas jūroje.. Ši knyga tikrai nėra minkšta bei pūkuota, bet džiaugiuosi, jog ją perskaičiau. Ji privertė susimąstyti apie daugelį dalykų. Tačiau esu tikra, jog jos nederėtų skaityti tiems, kurie serga depresija ar išgyvena artimojo netektį.. Ši knyga tikrai sunki emociškai. Dar kartą įsitikinau kokia didelė vertybė yra draugystė 🤍 Tad vertinkite tuos, kurie yra šalia. Ne tuomet, kada yra gerai, o net ir tuomet kada nelabai.. Juk tokie ir yra tikri draugai.