Puiki, lengva knyga, kurią su didesniu džiaugsmu būčiau skaičiūsi būdama jaunesnė. Tiesa pasakius tik serialo "Frieds" dėka ir nusprendžiau vis tik susipažinti su šia amerikiečių klasika, kitaip ir likčiau mananti, kad...

Puiki, lengva knyga, kurią su didesniu džiaugsmu būčiau skaičiūsi būdama jaunesnė. Tiesa pasakius tik serialo "Frieds" dėka ir nusprendžiau vis tik susipažinti su šia amerikiečių klasika, kitaip ir likčiau mananti, kad "per vėlu".
Istorija pilna meilės, rūpesčio ir linksmo vaikiško naivumo. Kai kurie pamokymai kėlė tik šypsnį, nes, kaip minėjau, būtų naudingiau tai skaityti būnant jaunesniai, nors ir nedaug tų pamokymų yra aktualūs šiuolaikinei merginai, vis tik yra būtina žinoti, kaip anuomet buvo auklėjamos moterys ir kokių tikslų jos siekė. Taip įvertinant dabartį.
Skaityti verta, tačiau tik kuo anksčiau, tuo geriau.

"Kaip būtų gerai: užsivožei ant galvos geležinę skrybėlę - ir nebeaugi. Tačiau pumpurai išsiskleidžia - ir pražysta rožės, o kačiukai išauga į katinus... kaip apmaudu."

Keturių seserų: Megės, Džo, Betės ir Eimi...

"Kaip būtų gerai: užsivožei ant galvos geležinę skrybėlę - ir nebeaugi. Tačiau pumpurai išsiskleidžia - ir pražysta rožės, o kačiukai išauga į katinus... kaip apmaudu."

Keturių seserų: Megės, Džo, Betės ir Eimi istorija, kaip gyvenimiški įvykiai iš mažų mergaičių išaugino atsakingas damas. Praradę turtą ir prabangą, merginos mokosi kuklumo su nuolatiniais motinos patarimais, kaip nepasiduoti pinigams, ar išvengti tuštybės. Vaizduojama idiliška aplinka, dažnai merginos vakarus leidžia kartu ramybėje prie židinio, kiekviena užsiimdama mažu savo darbeliu, o jų pokalbiai pripildyti meile vienai kitai. Aprašomas vienų metų laikotarpis, nuo Kalėdų iki Kalėdų, ką šeimai tenka patirti, kol tėvas kare, o jo mažosios moterys žengia į suaugusiųjų gyvenimą, suprasdamos jog norint kažką gauti reikia pačioms pasistengti, gyvenimas ne vien žaidimai.

"[...] visame mieste nebuvo laimingesnių žmonių už tas alkanas mažas mergaites, kurios kitiems paaukojo savo pusryčius, o pačios Kalėdų rytą pasitenkino duona ir pienu."

Kas mažiausiai patiko, tai kad veikėjai vienplaniai ir šabloniški, seserims duotas charakterio būdas nesikeičia, jis vos vos vos vos pakoreguojamas, bet pernelyg nepakeičiamas. Visos mažosios moterys labai skirtingos (kad kiekvienas skaitantis gautų pamokų kaip būti geresniam). Vyriausioji Megė mokosi negarbinti turtų. Padūkėlė Džo, svajojanti būti berniuku, - kaip tapti dama ir suvaldyti pyktį. Šeimos numylėtinė Betė peržengia savo drovumą. O mažojo Eimi - kaip nebesipuikuoti ir neišaukštinti savo išvaizdos. Žodžiu, patarimai kiekvienam žmogui, deja bet jie susiskaitė negražiai, per daug akivaizdūs, tiesmukiški, norėtųsi jog būtų švelniai įpinti į tekstą, kad pats susivoktum ko turi išmokti.

"[...] liausiuosi svajojusi apie tai, kas nepasiekiama, ir atliksiu savo pareigas čia... - nutęsė Džo, vis dėlto pamaniusi, kad kur kas lengviau susiimti su kokiu maištininku iš pietų, negu sėdėti namuose ir mokytis gražaus elgesio."

Knygos veikėjoms galima pavydėti bendrumo ir laisvu laiku susigalvotos veiklos: seserys stato Džo sukurtus spektaklius, taip pat tarpusavyje įkuria slaptą draugiją ir pradeda leisti laikraštį, kuriame jų pačių parašyti tekstai. Skirtingi asmeniniai pomėgiai: Megės - siuvinėjimas, Džo - rašymas, Betės - muzika, o Eimi - dailė. Mergaitės patiria daug džiugių akimirkų, bet jų neaplenkia ir liūdesys, kurį visada padeda ištverti šeima bei artimi draugai.

"Mergaičių širdyse įsikūrė baimė ir nerimas. Po anuomet linksmus ir laimingus namus sklandė mirties šmėkla... Kaip tik tuomet Margareta, vienumoje virš savo rankdarbių dažnai liejusi ašaras, suprato, kokie jie buvo turtingi to, kas neįgyjama už pinigus, - meilės, saugumo, ramybės ir sveikatos - tikrųjų gyvenimo vertybių."

Nors knyga parašyta vaikams, ji pamėgta ir suaugusiųjų tarpe, bet man pačiai "Mažosios Moterys" būtų labiau patikusios, jei būčiau jas skaičiusi jaunesnė, dabar pasirodė lyg vadovėlis būsimoms damoms su keliais gražiais pasakojimo epizodais.

Tai mielas, šiltas pasakojimas apie 4 sesučių nelengvą vaikystę.

Amerikoje vykstančiame kare (apie 1848m) pareigą Tėvynei atlieka tėtis, namuose likusi mama su dukrelėmis verčiasi sunkiai ir vyresniosioms mergaitėms -...

Tai mielas, šiltas pasakojimas apie 4 sesučių nelengvą vaikystę.

Amerikoje vykstančiame kare (apie 1848m) pareigą Tėvynei atlieka tėtis, namuose likusi mama su dukrelėmis verčiasi sunkiai ir vyresniosioms mergaitėms - šešiolikmetei Margaretei ir penkiolikmetei Džo tenka galvoti, kaip papildyti šeimos pajamas. Megė susirado kambarinės bei auklės darbą turtingoje daugiavaikėje šeimoje. Džo patarnauja senai poniai, tolimai giminaitei. Tuo pačiu metu ima reikštis jos, būsimos rašytojos, talentas, jinai ima siuntinėti į laikraščius ir žurnalus savo kūrinėlius, kurie yra mielai spausdinami.

Tačiau net ir sunkiai dirbdamos mergaitės nepraranda gyvenimo džiaugsmo ir vilties kada nors sulaukti geresnių dienų.

Visos mergaitės labai myli mamą, kuri yra gerumo, kuklumo ir dorumo pavyzdys. Gyvenimas nėra lengvas, tačiau pilnas įvairiausių nuotykių ir džiaugsmo akimirkų. Mergaitės susidraugauja su turtingu kaimynu ir jo anūku Loriu. Ta draugystė suteikia daug teigiamų emocijų, džiaugsmo ir abipusės naudos.

Kada kare sužeidžiamas tėtis, mama priversta išvažiuoti jį slaugyti, mergaitėms likus vienoms tenka nelengva našta. Situacija tampa bemaž nebevaldoma, kai sunkiai suserga Betė. Kad neužsikrėstų ir mažoji Eimi, ji apgyvendinama pas senąją tetą Marč, kur jai viešėti gana nemiela...

Pagaliau grįžta mama. Tuo pačiu metu, pabūvojusi prie mirties slenksčio, į gyvenimą sugrįžta ir Betė. Galų gale šeima sulaukia ir tėčio.

Istorija sklidina meilės, žmoniškumo, pasiaukojimo. Labai šiltai aprašoma ir vyresniosios sesutės Margaretės pirmoji meilė. Knyga skirta paaugliams, tačiau labai mielai ją perskaičiau ir išgyvenau drauge su herojais. Tuo labiau, kad tai pačios autorės prisiminimai apie savo vaikystę. Autorei teko patirti karo baisumus, ji dirbo slaugytoja, užsikrėtė šiltine, susirgo plaučių uždegimu ir visam gyvenimui susigadino sveikatą, tačiau tapo žymia rašytoja.

Labai norėtųsi, kad šią knygą perskaitytų ir mūsų dienų jaunimas.