Šią knygą skaičiau todėl, kad ji yra klasika. Po šios knygos paskaitymo yra daug su kylančių minčių kurios nelabai leidžia užmigti. Beje kažkada labai seniai būvo ir filmas sukurtas pagal šią knygą tikrai paliko...

Šią knygą skaičiau todėl, kad ji yra klasika. Po šios knygos paskaitymo yra daug su kylančių minčių kurios nelabai leidžia užmigti. Beje kažkada labai seniai būvo ir filmas sukurtas pagal šią knygą tikrai paliko įspūdį tiek filmas tiek knyga.

Šiaip ne taip perskaičiau. Į rankas paėmiau šią knygą, nes tai klasika, bet teko nusivilti. Šiai knygai atitiktis būtų A. Škėmos "Balta drobulė". Skaitau ir nesuprantu ką skaitau. Toks jausmas, kad gerai apsirūkius...

Šiaip ne taip perskaičiau. Į rankas paėmiau šią knygą, nes tai klasika, bet teko nusivilti. Šiai knygai atitiktis būtų A. Škėmos "Balta drobulė". Skaitau ir nesuprantu ką skaitau. Toks jausmas, kad gerai apsirūkius reikėtų skaityti ją.

Kitokio įvertinimo kaip maksimumo negaliu duoti. Kas kartą pasiėmusi į rankas knygą negalėjau atsitraukti. Veiksmas vijo veiksmą, kol sužinome kas tas meistras ir kas toji Margarita. Sakyčiau rašytojas pralenkė savo išmone,...

Kitokio įvertinimo kaip maksimumo negaliu duoti. Kas kartą pasiėmusi į rankas knygą negalėjau atsitraukti. Veiksmas vijo veiksmą, kol sužinome kas tas meistras ir kas toji Margarita. Sakyčiau rašytojas pralenkė savo išmone, lengvumu ir pateikė nuostabų darbą, kuriame pats Velnias šėlo Maskvoje, varydamas visus iš proto bei susukdamas jų galvas. Mistiškai magiška bei nepakartojama.

Jau seniai galvojau, kad Bulgakovo "Meistrą ir Margaritą" privalau perskaityti. Juk tai klasika, kuri nesensta, pasaulyje šis kūrinys žinomas ir bene kiekvienas išsilavinęs žmogus ją yra perskaitęs. Be to, šis kūrinys yra...

Jau seniai galvojau, kad Bulgakovo "Meistrą ir Margaritą" privalau perskaityti. Juk tai klasika, kuri nesensta, pasaulyje šis kūrinys žinomas ir bene kiekvienas išsilavinęs žmogus ją yra perskaitęs. Be to, šis kūrinys yra virtęs spektakliu, kurį taip pat norėčiau pamatyti. Tačiau šis romanas man buvo tikras iššūkis...
Kaip ir kiekvieną kartą paėmus knygą iš bibliotekos prieš skaitant pavarčiau gana seno leidimo knygą, kurios viršelį teko suklijuoti. Esu mačius šios knygos naują leidimą knygyne, kuris yra žymiai storesnis nei mano rankose atsidūręs senas knygos leidimas. Tad pradėjau ją skaityti ir supratau, kad tai nėra kelių vakarų lengvas skaitalas, kuris privers atsipalaiduoti ir lengvai "plaukti lyg upe".
Didžiąją dalį knygos skaičiau sukandus dantis. Skaičiau todėl, kad jau pradėjau skaityt ir buvau sau pažadėjus perskaityt šį romaną. Tikėjausi meilės istorijos, kuri "kunkuliuos" visu gražumu knygos puslapiuose, tačiau tai buvo kažkoks biblinio motyvo ir pasimetusių, sumišusių maskviečių ir miesto svečių nuotykių paralelės. Tik antroji knygos dalis, kai pasirodo Margarita tapo įdomesnė ir mane labiau įtraukė. Fantasmagoriškas raganos ant šluotos nuotykis ir kitos istorijos tapo "varikliuku". Margarita nori susigrąžinti savo meilę Meistrą, tačiau man ši meilė pasirodė visiškai netyra, o kažkokia vienos moters užgaida. Meistras, lyg koks suluošintas gyvenimo bejausmis padaras, neatskleidžia savo aistros ar meilės Margaritai. Keista, bet nei Margarita, nei Meistras man neparodė jų meilės ryšio bendrumo. Man ši meilė atrodė lyg du atskiromis kryptimis "pravažiuojantys traukiniai".

Galbūt aš nesuvokiau kokią žinutę autorius norėjo palikti skaitytojui, tačiau, aš manau, kad ši žinutė nebuvo man skirta. Šiuo gyvenimo etapu man ši istorija yra svetima. Gal skaitydama po 10 metų man šis romanas bus daug artimesnis ir beskaitant aš suprasiu pasakojimo pagrindinę idėją.

Be abejonės, nuostabus kūrinys.
Pasirodė šėtonas Maskvoje. Pasivadino profesoriumi juodosios magijos. Varjetė teatre surengė pasirodymą, norėdamas pažiūrėti ar pasikeitė žmonių vidus... pasirodo, kad nelabai... žmonės...

Be abejonės, nuostabus kūrinys.
Pasirodė šėtonas Maskvoje. Pasivadino profesoriumi juodosios magijos. Varjetė teatre surengė pasirodymą, norėdamas pažiūrėti ar pasikeitė žmonių vidus... pasirodo, kad nelabai... žmonės labai prisirišę prie daiktų: kvepalų, naujų madingų kojinių, pinigų, butų... ir panašiai... Tai va, pašėliojo su savo pagalbininkais po Maskvą šėtonas... o pagalbininkai išskirtiniai veikėjai: Korovjojas su įskilusia pensnė, didelis juodas katinas Begemotas, nedidukas ugniniais plaukais ir iltimi Azazelas, namų prižiūrėtoja nuoga Hela su didžiuliu randu ant kaklo... o kur pats juodosios magijos specialistas Volandas... kurio viena akis viską matanti ir keistai rudai, žaliai šviečianti, kita juoda ir negyva... Štai kiek spalvų romane... o kur dar situacijos...
Labai rekomenduoju. Nuostabi knyga. Tik toks pastebėjimas. Klasika vis dėlto toks žanras, kuriam reikia užaugti, pribręsti, todėl jaunam žmogui, gali šita knyga ir nesukelti susižavėjimo... Pati save atsimenu mokykloje... galvojau, kad rašytojas išprotėjo rašyti tokias nesąmones, kai kūrinio ištraukas skaitėm per rusų kalbos pamokas... Bet atėjo laikas, kai knyga pasiekė ir išjudino visus mano minčių užkampius.

Ir aš šiai knygai ruošiausi labai ilgai. Man vis atrodė, kad ji bus sunkiai suprantama. Tačiau pradėjus skaityti, jau po kelių puslapių, Michailo Bulgakovo istorija ir jos veikėjai taip įtraukė, kad negalėjau atsitraukti,...

Ir aš šiai knygai ruošiausi labai ilgai. Man vis atrodė, kad ji bus sunkiai suprantama. Tačiau pradėjus skaityti, jau po kelių puslapių, Michailo Bulgakovo istorija ir jos veikėjai taip įtraukė, kad negalėjau atsitraukti, kol knygos nepabaigiau. Knyga man labai patiko, ji iš tikro daugiasluoksnė, įdomu rinkti tas visas rašytojo istorines ir mitologines užuominas. Patiko beveik visi veikėjai, ypatingai patsai mesiras Šėtonas, nes jis čia visai kitoks nei mes įpratę jį įsivaizduot. Labai įdomios scenos ir su Poncijumi Pilotu. Tikiu, kad ši knyga taps viena mano mėgstamiausiųjų, nes dar ir dabar sukasi mintyse tam tikri pasakymai...

ilgai ruošiausi šiai knygai. Ir tikrai ne veltui, Knyga nėra lengva, daugiasluoknė, daugiaplanė. Nepaisant to, kad parašyta sovietiniu laikotartpiu, aktuali ir šiai dienai - žmonių požiūris į gyvenimą, vertybės,...

ilgai ruošiausi šiai knygai. Ir tikrai ne veltui, Knyga nėra lengva, daugiasluoknė, daugiaplanė. Nepaisant to, kad parašyta sovietiniu laikotartpiu, aktuali ir šiai dienai - žmonių požiūris į gyvenimą, vertybės, siekiamybės, ydos.

Puiki knyga, puiki istorija. Ilgai ruošiausi perskaityti, ir nė kiek nesigailiu tai padariusi. "Užkabino" nuo pat pirmo skyriaus, tiesa, vis dėl to man asmeniškai nepatiko istorijos apie Poncijų Pilotą, nors ir suprantu, kad tai...

Puiki knyga, puiki istorija. Ilgai ruošiausi perskaityti, ir nė kiek nesigailiu tai padariusi. "Užkabino" nuo pat pirmo skyriaus, tiesa, vis dėl to man asmeniškai nepatiko istorijos apie Poncijų Pilotą, nors ir suprantu, kad tai dalis puikios knygos, bet man tie skyriai gadino visą knygos nuotaiką.

Meistras ir Margarita - klasika, kuri įkandama ne kiekvienam

Vieni sakytų, kad tai - XX a. rusų literatūros šedevras, kiti - sovietinių laikų satyra, o dar kiti - Biblijinis romanas su šėtoniškumo šešėliu. O kaip man...

Meistras ir Margarita - klasika, kuri įkandama ne kiekvienam

Vieni sakytų, kad tai - XX a. rusų literatūros šedevras, kiti - sovietinių laikų satyra, o dar kiti - Biblijinis romanas su šėtoniškumo šešėliu. O kaip man patiko ši knyga?

Pradėjau skaityti ir po kelių puslapių galvojau, kad tikrai neperskaitysiu visos knygos, nes skaitėsi lėtai ir ne visai įdomiai. Bet mano nuomonė pasikeitė, kai prasidėjo įdomi meistro ir Margaritos meilės linija. Galbūt todėl, kad esu romantikė, o gal todėl, kad visada žmogui yra svarbiausias meilės jausmas...

Kitos šios knygos linijos istorinės, Biblijinės, kurios perteiktos ironiškai. Žavi M. Bulgakovo sprendimas perteikti Jėzaus Kristaus ir Poncijaus Piloto konfliktą. Ne veltui šis kūrinys yra teatralizuojamas ir ekranizuojamas.

Ne vienas skaitytojas pasakytų, jog šis kūrinys primena vokiečių rašytojo Gėtės knygą "Faustas". Kam įdomu palyginti šias dvi knygas - perskaitykite, tik neskubėkite daryti išvadų, nes tai klasika, kuri įtraukia ne kiekvieną, bet jei įtraukia, tai ir sužavi. Jei norėsite mesti šią knygą - palaukite, tiesiog ją perskaitykite vėliau...Po kelių metų ar dešimtmečių. Gal tada ir pasikeis nuomonė?..

Knyga tapusi klasika, pakliuvo ir į mano rankas. Kiekvieną kart, prieš nusprendžiant ką nors skaityti, nepuolu ieškoti kažkieno parašytų rekomendacijų, ar atsiliepimų būtent apie tą kūrinį. Tiesiog ateina metas, kai...

Knyga tapusi klasika, pakliuvo ir į mano rankas. Kiekvieną kart, prieš nusprendžiant ką nors skaityti, nepuolu ieškoti kažkieno parašytų rekomendacijų, ar atsiliepimų būtent apie tą kūrinį. Tiesiog ateina metas, kai manai, kad jau pribrendai tai knygai ir pats laikas tau ją perskaityti.

Pirmosios mintys apie šią knygą buvo kiek kitokios, nei tada, kai pradėjau ją skaityti. Maniau, kad Michail Bulgakow yra panašaus tipažo rašytojas, kaip ir daugumos žinomas F. Dostojevskis. Čia ir buvau nustebinta, nes pažinusi abiejų autorių rašybos stilių, likau susižavėjusi tiek vienu, tiek kitu autorium.

Iš pažiūros nemėgstanti fantastinių knygų, šią perskaičiau su pasigardžiavimu. Autoriaus mokėjimas fantastiniams veikėjams priklijuoti šiuolaikinių žmonių etiketes žavi mane. Istorija, aprašoma šioje knygoje, net nepasakyčiau kad yra apie meistrą ir Margaritą. Tai labiau pasakojimas apie kiekviename žmoguje gyvenantį "velniūkštį".

Susipynęs blogis ir gėris, blogi darbai ir jų atpildas - ir viskas perrišta šmaikštumo kaspinu. Knyga, kurią skaitant ne vieną kartą nusišypsojau, ne vieną kartą sustojau ir pamasčiau. Vis dėlto, grįžtant prie meistro ir Margaritos - tai nežemiškos meilės istorija. Du vienas kitą pamilę personažai, kurie jaučia meilę ir po ilgo išsiskyrimo. Margarita, kuriai nesvarbu ir yra nebaisi gąsdinanti ateitis. Įsitikinimas, kad begalinė meilė gali nuversti kalnus. Juk ji dėl to sutiko vienai nakčiai paklusti velnio valiai.

Knyga, kuri kaip geras detektyvas su fantastikos elementais, verčia ją skaityti su susidomėjimu iki galo. O perskaitęs džiaugiesi, kad įveikei šios knygos iššūkį.

Net nežinau, kas šioje knygoje mane labiausiai sužavėjo, nes negaliu išskirti nei vienos detalės. Tai knyga, kuri tikrai verta visų tų gerų atsiliepimų. Tai klasika! Perskaityk ją ir suprasi, kad tai, kas joje buvo norima pasakyti, paprastomis mintimis neišreikši.

Nors paprastai tokių knygų baidausi kaip maro, tačiau turiu pripažinti, kad šioji patiko. Nors ir nežinau kodėl. Keista (taip mano nemėgstama) fantastika/pasaka apie velnią, bei jokių minčių, kurias galėčiau atskirti nuo...

Nors paprastai tokių knygų baidausi kaip maro, tačiau turiu pripažinti, kad šioji patiko. Nors ir nežinau kodėl. Keista (taip mano nemėgstama) fantastika/pasaka apie velnią, bei jokių minčių, kurias galėčiau atskirti nuo konteksto ir pasižymėti savo citatų sąsiuvinuke (na gerai, beveik jokių. Vis gi vieną radau: "Tas, kuris myli, turi kęsti drauge savo mylimojo lemtį"), tačiau romano negalėjau padėti į šalį, o paskutinius 100 puslapių "prarijau" per dieną. Galbūt dėl visko kaltas mano potraukis rusų literatūros klasikai. Galbūt. O ko išmokau ir ką supratau? Tikriausiai tai, kad meilė nugali viską ir dėl jos verta kovoti, kad būtinas blogis, kad suprastume, bei vertintume gėrį (kaip ir būtinas liūdesys, kad išmoktume džiaugtis laime), kad pasaulyje daug mistikos, tačiau žmones visada ieško racionalių paaiškinimų ir nenurimsta, kol juos randa, kad blogis ne visada yra blogis... Kitaip tariant, nieko naujo. Tačiau, skaityti man patiko. Beje, ieškodama internete atsiliepimų apie šį romaną, atradau, kad daugį kas jį lygina su Getės "Faustu" (ar net laiko jo plagiavimu), tačiau pačiai skaitant romaną tai kažkodėl neužkliuvo. Nors dabar galvojant suprantu, kad abejuose kūriniuose Margaritos mažai skyrėsi viena nuo kitos, visų gyvenimus drumstė nelabasis kipšas, o ir romano pradžioje besipuikuojančios citatos iš "Fausto" buvo tiesiog neįmanoma nepastebėti.

Labai keista vertinti knygą geru balu, kai joje buvo viskas, kas man nepatinka ir sunku atrasti pliusų, tačiau mano vertinimas 7,5/10. Vis gi džiaugiuosi, kad perskaičiau, nors ir nežinau kodėl. Gal ir mane Voladas užkerėjo. O ir į teatrą panorau, įdomu kaip šį kūrinį suprato kiti.

"Meistras ir Margarita" - vienas įspūdingiausių XX a. rusų literatūros kūrinių. Šiame romane susipina keli stiliai - šėtoniškas groteskas, biblijinė epika ir niūri sovietinė satyra, o jų fone vaizduojama jokiam laikui ir...

"Meistras ir Margarita" - vienas įspūdingiausių XX a. rusų literatūros kūrinių. Šiame romane susipina keli stiliai - šėtoniškas groteskas, biblijinė epika ir niūri sovietinė satyra, o jų fone vaizduojama jokiam laikui ir jėgai nepavaldi Meistro ir Margaritos meilė. Mano manymu, tai pakankamai "sunki" knyga, kurią galima įvairiai interpretuoti ir vertinti.

M.Bulgakovo "Meistras ir Margarita" - nepavaldus laikui kūrinys. Vis dar leidžiamas, statomi spektakliai, filmai. Čia ir savita mistika - šėtono apsilankymas Maskvoje, Jėzaus Kristaus ir Poncijaus Piloto konfliktas, ypatinga...

M.Bulgakovo "Meistras ir Margarita" - nepavaldus laikui kūrinys. Vis dar leidžiamas, statomi spektakliai, filmai. Čia ir savita mistika - šėtono apsilankymas Maskvoje, Jėzaus Kristaus ir Poncijaus Piloto konfliktas, ypatinga Meistro Ir Margaritos meilė, rašytojo kelias, daug sovietinės satyros. Bet... ne mano knyga. Tai ne pirmas bandymas ją perskaityti (juk toks žymus kūrinys). Iššūkis įveiktas, tik paviršutiniškai, nes "neužkabino." Turbūt kiekvienai knygai - savas skaitytojas.

Aš nesu literatūros kritikė ir net ne ekspertė, tad mano nuomonė ir atsiliepimas apie tokius kūrinius kaip M.Bulgakovo "Meistras ir Margarita" dažnai būna vienas: tai klasika! Paklausta apie tai, kad yra klasika aš Jums galiu...

Aš nesu literatūros kritikė ir net ne ekspertė, tad mano nuomonė ir atsiliepimas apie tokius kūrinius kaip M.Bulgakovo "Meistras ir Margarita" dažnai būna vienas: tai klasika! Paklausta apie tai, kad yra klasika aš Jums galiu atsakyti, kad klasikai nieko negali nei pridėti nei atimti. Klasika yra tai, kas išliks bet kuriam amžiuje madinga, aktualu ir vienas iš argumentų ynirtingoje diskusijoje.

"Meistras ir Margarita" - tai pirmiausiai pasakojimas apie tikėjimą, amžinąjį gėrio ir blogio konfliktą. Aš visada norėjau perskaityti šį kūrinį, nes buvau įsitikinusi, kad tai meilės istorija, dramos ir ilgas kelias iki mylimojo glėbio. Taip, tai tu gali rasti šioje knygoje, bet pagrindinė ašis apie kurią sukasi istorijos grandis yra šviesa ir tamsa.

"Niekada nieko neprašykite! Niekada ir nieko, ypač iš tų, kurie už jus stipresni. Patys pasiūlys ir patys viską duos. - Volandas". Ši mintis mane sužavėjo. Kūrinys ne tik pasakoja ketvirtojo dešimtmečio aktualijas, bet ir išryškina žmonių silpnybes, trapumą ir galima sakyti kvailumą. Pati kūrinio mintis pateikiama taip, kad pasaulyje yra teisybė, taip jau sutvarkytas pasaulis. Ar ta teisybė ateis anksčiau ar vėliau priklauso nuo mūsų veiksmų ir pastangų. Gėris ir blogis yra tarpusavyje susiję. Vienas iš pagrindinių charakterių - Volandas velnias - pateikiamas kaip dalelė tos jėgos, kuri norėdama vien blogio, gera daro. Jo darbai yra griaunantys, bet tik tenai, kur jau viskas suirę.

Pagrindiniai veikėjai - Meistras ir Margarita- yra įvedami tik kūrinio viduryje. Jie tarsi du žaidėjai, kurie yra įrankis atsatyti griuvėsiams ir kaip vėjas, nupūsti dulkes ten kur jau viskas "sudegę". Man graži ši meilės istorija, nes Margarita išlaisvina Meistrą, suteikią jam atleidimą tam, kad galėtų jis atleisti ne tik sau, bet ir kitiems. Meistro likime Volandas ne velnias-gundytojas, o teisingumo demonas. Jis atstovauja dalelei tos jėgos, kuri linkėdama blogio, daro tik gera, nes atstato išniekintą teisybę. Paleisdamas į laisvę Pilotą, Meistras šiuo gailestingumo gestu prašo atleisti kaltę ir sau, ir visiems tiems, kurie trokšta atleidimo ir nusiraminimo. Atpirkimas yra vienas - be galo ilga kentėjimų trukmė, nieko daugiau, ir atomazga tik viena - atleidimas.

Lyg mozaika iš daugybės smulkių dalių, kurios pavieniui gan keistos, neįprastos, nekontekstiškos, net kartais negražios. Mozaika tokia, kur visos tos dalys sukabintos kažkokiu magišku siūlu, o nėrinys sukuria tobulą...

Lyg mozaika iš daugybės smulkių dalių, kurios pavieniui gan keistos, neįprastos, nekontekstiškos, net kartais negražios. Mozaika tokia, kur visos tos dalys sukabintos kažkokiu magišku siūlu, o nėrinys sukuria tobulą absurdą, ir absurdišką tobulumą kartu.

Knyga, kai neleidi sau skubėti, mėgaujiesi kiekvienu skyriumi, puslapiu, sakiniu.

Skani nuo pirmo iki paskutinio žodžio.
Rekomenduoju visiems iki vieno.

Buvau prisiskaičiusi tiek gerų atsiliepimų ir liaupsių apie šią knygą. Nežinau, gal tikėjausi, kažko lengvesnio ir paprastesnio, bet gavosi taip, kad skaičiau ją ilgai ir nuobodžiai. Man pasirodė be galo paini - daug...

Buvau prisiskaičiusi tiek gerų atsiliepimų ir liaupsių apie šią knygą. Nežinau, gal tikėjausi, kažko lengvesnio ir paprastesnio, bet gavosi taip, kad skaičiau ją ilgai ir nuobodžiai. Man pasirodė be galo paini - daug veikėjų, įvykių, vietų, tik spėk sekti. Visi tie vardai tėvavardžiai, tie gatvių pavadinimai. Nepratus aš prie rusų literatūros. Ir gaila darosi, taip norėjau ir aš žavėtis "Meistru ir Margarita", bet turbūt nieko neišeis. Net ir tos judviejų meilės man per maža. Netgi labiau pasirodė, kad mylėjo tik Margarita, o meistras svaigo savo romanu. Kas be ko, Begemotui likti abejinga negalėjau. Ir apskritai, šėtono ir kompanijos veikla man buvo tai, dėl ko verta skaityt šią knygą. Dėl to, kad kūrinys vadinamas įspūdingu, ginčytis net nemėginčiau. Tikrai toks yra. Bet antrąkart knygos į rankas neimčiau nė už ką!





"(...)gyveno sykį teta. Ji neturėjo vaikų, laimės irgi neturėjo. Ir štai ji iš pradžių ilgai ilgai verkė, o paskui pasidarė pikta."

Dar vienas klasikos romanas mano rankose šiemet. Ši knyga savyje talpina dvi, rodos nesusijusias, istorijas. Viena apie to meto Rusiją ir į ją atvykusį velnią, kita istorija apie Kristaus nukryžiavimą. Pirmoji mane sužavėjo,...

Dar vienas klasikos romanas mano rankose šiemet. Ši knyga savyje talpina dvi, rodos nesusijusias, istorijas. Viena apie to meto Rusiją ir į ją atvykusį velnią, kita istorija apie Kristaus nukryžiavimą. Pirmoji mane sužavėjo, nors rodos turėtume nemėgsti velnio, bet man būtent jis ir jo kompanija pasirodė patys patraukliausi herojai. Žinoma, labiausiai sužavėjo jų kompanionas katinas, vardu Begemotas. Visoje šioje istorijoje man patiko istorija teatre, kur buvo rengiamas "magiškas" pasirodymas. Jis atskleidė žmonių godumą ir tuštybę. Visgi žmonės tokie ir yra, nori gražių ir brangių dalykų, pinigai gali numalšinti prieštaravimus, smalsumus. Money makes the world go round.

Knygos idėją ir pabaigą, manau, galima interpretuoti įvairiai, tad rekomenduoju visiems perskaityt ir sumąstyt savo interpretaciją.