Paskutinė trilogijos dalis. Skaitėsi lengvai, įdomiai. Kartasi skaitant atrodė, kad per daug išsiplečiama, kalbama apie nereikšmingus dalykus, kurie vėliau pasirodo besą svarbūs. Bet tai tarsi atitraukdavo susidomėjimą...

Paskutinė trilogijos dalis. Skaitėsi lengvai, įdomiai. Kartasi skaitant atrodė, kad per daug išsiplečiama, kalbama apie nereikšmingus dalykus, kurie vėliau pasirodo besą svarbūs. Bet tai tarsi atitraukdavo susidomėjimą knyga. Vis dėlto tai yra klasikinis kūrinys, kurį tikrai verta perskaityti.

Isokau į skandinaviškų detektyvų bangą jai jau isibėgėjus, bet labai patiko - įtampa, personažai,, įvykiai ...na juk ne tik Kalis su Lisbeta žavi, bet ir kieta vyr. redaktorė Erika Bergen...:). Intriguojanti, "karinga" ...

Isokau į skandinaviškų detektyvų bangą jai jau isibėgėjus, bet labai patiko - įtampa, personažai,, įvykiai ...na juk ne tik Kalis su Lisbeta žavi, bet ir kieta vyr. redaktorė Erika Bergen...:). Intriguojanti, "karinga" knyga, ir visai nebaisu, kad gerokai stora...laukiu tęsinio!

Labaį įdomus detektyvas! Laukiu kitų dalių, nes Lisbeta ir Kalis mane labai žavi :) Aišku gaila, jog kitas knygas rašys kitas rašytojas, tačiau tikiuosi, kad ši istorija vis toliau mane įtrauks. :) Po Lisbetos teismo...

Labaį įdomus detektyvas! Laukiu kitų dalių, nes Lisbeta ir Kalis mane labai žavi :) Aišku gaila, jog kitas knygas rašys kitas rašytojas, tačiau tikiuosi, kad ši istorija vis toliau mane įtrauks. :) Po Lisbetos teismo norėtųsi dar labiau įtemptų nuotykių, tikiuosi viskas puikiai tęsis :)

Ir ši, trečioji, knyga puiki. Žurnalistas Mikaelis Bliumkvistas ir Lisbeta Salander ir vėl prikausto dėmesį ir nepaleidžia iki pat paskutinio puslapio. Vis dėlto koks talentingas buvo šis rašytojas, sukūręs tiek įdomių...

Ir ši, trečioji, knyga puiki. Žurnalistas Mikaelis Bliumkvistas ir Lisbeta Salander ir vėl prikausto dėmesį ir nepaleidžia iki pat paskutinio puslapio. Vis dėlto koks talentingas buvo šis rašytojas, sukūręs tiek įdomių personažų, prirašęs tiek daug puslapių ir nė trupučio neatsibodęs. Tie, kurie renkatės ar žiūrėti filmą, ar skaityti knygą, pradėkit nuo knygos. Nes joks filmas, nors švedų sukurtasis nėra prastas, negali tokiam šedevrui prilygti :)

Kelių žmonių grupuotė dėl savo interesų ir naudos gali sugriauti visą mažos mergaitės gyvenimą. O mergaitė norėjo tik apginti savo šeimą. Merginos istorija tokia nepaprasta, kai esi raktas slaptosiose institucijose. Yra...

Kelių žmonių grupuotė dėl savo interesų ir naudos gali sugriauti visą mažos mergaitės gyvenimą. O mergaitė norėjo tik apginti savo šeimą. Merginos istorija tokia nepaprasta, kai esi raktas slaptosiose institucijose. Yra nelengva įrodyti savo tiesą ir įtikinti, kad ja kažkas patikėtų. Yra gerų žmonių, kurie tiesa patiki ir nori padėti. Kai tiesa paaiškėja piktadariai praranda viską. Atsiranda tik vienas klausimas: Ar vertėjo griauti mergaitei gyvenimą?

Millennium trilogija - bene geriausia, ką yra tekę skaityti. Įtraukiantis siužetas, nestereotipiniai veikėjai, intriga... Tiesa, kiekvienos dalies pradžia kiek nuobodoka, bet vėliau knygos įtraukia ir net daugiau nei 600...

Millennium trilogija - bene geriausia, ką yra tekę skaityti. Įtraukiantis siužetas, nestereotipiniai veikėjai, intriga... Tiesa, kiekvienos dalies pradžia kiek nuobodoka, bet vėliau knygos įtraukia ir net daugiau nei 600 puslapių kelionė per romaną tikrai neprailgsta.

Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą - paskutinioji Millennium dalis. Pabaiga, skaitytojų džiaugsmui, laiminga, keistoji Lisbeta Salander vėl nugali blogiukus. Knyga netradicinė ir įdomi, nes joje taip pat aptariami slaptųjų tarnybų užkulisiai. Neaišku, kiek aprašyme tiesos, tačiau vaizduotę jis tikrai sužadina. Autorius gyvai vaizduoja savo personažus - išplėtotas ir autsaiderės Lisbetos paveikslas, ir žurnalisto Mikaelio Bliumkvisto asmenybė, ir kitų, mažiau svarbių veikėjų charakteriai. Tai daro pasakojimą dar patrauklesnį ir vaizdingesnį. Ko gero, būtų sunku išvardinti visus romano privalumus, siužeto niuansus ir pastebėti tai, kas būtent prikausto prie S. Larrsono knygų. Belieka tik apgailestauti, kad ši trilogija - tai viskas, ką galėsime paskaityti ieškodami daugiau šio talentingo autoriaus kūrybos.

"Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą" yra paskutinė Millennium trilogijos dalis. Todėl ją vertinant negalima išvengti ir visos trilogijos konteksto. Pirmąją knygą, "Mergina su drakono tatuiruote", galima skaityti...

"Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą" yra paskutinė Millennium trilogijos dalis. Todėl ją vertinant negalima išvengti ir visos trilogijos konteksto. Pirmąją knygą, "Mergina su drakono tatuiruote", galima skaityti kaip atskirą istoriją. Po jos nėra būtina skaityti kitų dalių. Tačiau perskaičius antrąją - "Mergina, kuri žaidė su ugnimi" - nori nenori tenka skaityti ir trečiąją. Kodėl? Antroji dalis palieka daug klausimų. Ar Lisbeta Salander išgyvens? Ar išgyvens Karlas Akselis Budinas (a.k.a. Aleksandras Zalačenka)? Ar bus įvykdytas teisingumas? Kuo visa tai baigsis? Antroji knyga buvo naujos istorijos užuomazga, o trečioji - jos atomazga. Todėl šios dvi knygos būtinai turi būti skaitomos viena po kitos. Nes visi atsakymai yra trečiojoje dalyje.



Didžiąją knygos veiksmo dalį Lisbeta Salander yra prikaustyta prie Salgrenskos ligoninės lovos. Prikaustyta ne visai tiesiogine šio žodžio prasme. Tokius žodžius, kaip "prikaustyta", Lisbetos atveju reikia vartoti itin atsargiai, juk paauglystėje ji iš tikrųjų buvo diržais pririšta prie lovos Šv. Stepono psichiatrinėje ligoninėje 381 dieną. Šį kartą ji gydosi tris šautines žaizdas: klube, petyje ir galvoje. "Jam užėmė kvapą, kai apčiuopė kulkos įėjimo vietą ir suprato, kad merginai buvo šauta į galvą. Išėjimo angos nebuvo." [Stieg Larsson "Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą", 8-9 psl.] Lisbeta nebūtų Lisbeta, jei iš karto nepradėtų kurpti pabėgimo ir dingimo užsienyje plano. Bet šį kartą jai to neprireikia. Rūpestingas gydytojas Andersas Junasonas pelno Lisbetos pasitikėjimą. Ypač po to, kai paprašytas žurnalisto Mikaelio Bliumkvisto pateikia jai išsiilgtą, nors draudžiamą (juk vyksta ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti, kuriame ji yra kaltinama), prieigą prie išorinio pasaulio - jos delninuką. "Lisbeta Salander jautėsi laiminga. Širdis daužėsi krūtinėje, kai ji pirmą kartą per pastaruosius du mėnesius įsijungė savo delninuką ir įžengė į interneto erdvę." [Stieg Larsson "Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą", 297 psl.] Mikaelis turi sugalvojęs planą, kaip ištraukti Lisbetą iš bėdos. Jam į pagalbą atskuba sesuo advokatė Anika Džianini. Nors ji nėra baudžiamųjų bylų specialistė, bet apsiima ginti Lisbetą, jei ši sutiks.



Tačiau sukurpti strategiją pasirodo ne taip jau lengva, kai 1991-ųjų metų tyrimo kopijos, kurios bene vienintelės gali įrodyti valdžios nusistatymą prieš Salander, yra pavagiamos, Mikaelio namuose įrengiama pasiklausymo įranga, o jis pats sekamas. Tuo pasirūpino Skyrius. Arba, kaip tai vadina Mikaelis, Zalačenkos klubas. Jie nori išsaugoti paslaptį ir dėl to yra pasiryžę net žudyti.



Stieg Larsson meistriškai kuria atmosferą, visi įvykiai yra apgalvoti ir veda prie atomazgos. Tik vienas dalykas man pasirodė pašalinis, nesusijęs su veiksmu - Erikos Berger, Mikaelio bendradarbės ir meilužės, šantažas naujajame darbe. Kurio kaltininką, žinoma, išaiškina Lisbeta.



Knygos epilogas atrodė, kad pavirs naujos knygos užuomazga. Bet kas jame prasidėjo, jame ir pasibaigė. Ši knygos dalis privertė mane šiek tiek jaudintis dėl to, ką pasirinks Lisbeta. Kol ji laikė vinių pistoletą Ronaldui Nydermanui prie sprando ir svarstė, mano galvoje sukosi vienintelė mintis: pasielk teisingai, juk teismas pasibaigė laimingai, valstybinės institucijos jau nebesiekia tavęs nutildyti. " - Mūsų klientė iš principo nenori kalbėti su policininkais ar kitais valdžios atstovais, juo labiau su psichiatrais. Priežastis gana paprasta. Dar nuo vaikystės ji bandė keletą kartų kalbėtis su policininkais ir socialinių tarnybų darbuotojais bei paaiškinti, kad jos mama kenčia Aleksandro Zalačenkos smurtą. Rezultatas buvo toks, kad ji kaskart būdavo nubausta, nes valstybės tarnautojai nusprendė, jog Zalačenka yra svarbesnis už ją." [Stieg Larsson "Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą", 617-618 psl.] Dabar Zalačenka negyvas, o Salander laisva ir paskelbta veiksnia. Man tikrai nuoširdžiai palengvėjo, kai Lisbeta atitraukė improvizuotą ginklą, ir, nors pirmiausiai paskambino "Svavelšės MC" baikerių klubui, pranešė policijai.