Po metų pertraukos pasiėmiau knygą vėl į rankas ir perskaičiau. Iš pradžių neužkabino, todėl ir apleidau ją. Bet jau įpusėjus pasidaro tikrai įdomu. Skaitant turėjau ir savo sugalvotą knygos pabaigą. Man buvo...

Po metų pertraukos pasiėmiau knygą vėl į rankas ir perskaičiau. Iš pradžių neužkabino, todėl ir apleidau ją. Bet jau įpusėjus pasidaro tikrai įdomu. Skaitant turėjau ir savo sugalvotą knygos pabaigą. Man buvo ganėtinai nuspėjama. Bet intriga vis tiek jaučiau

pradžioje labaaai sunkiai skaitėsi, turbūt tik įpusėjus pusę knygos sužadino mano įdomumą. knygą iš antro karto tik perskaičiau, nes patį pirmą turbūt pritrūko motyvacijos. o šiaip knyga gan nebloga, bet nesužavėjo,...

pradžioje labaaai sunkiai skaitėsi, turbūt tik įpusėjus pusę knygos sužadino mano įdomumą. knygą iš antro karto tik perskaičiau, nes patį pirmą turbūt pritrūko motyvacijos. o šiaip knyga gan nebloga, bet nesužavėjo, antrą kartą neskaitysiu tikrai. patiko pats knygos stilius, kai pasakojama buvo iš trijų skirtingų pusių.

Po knygos dar kelias dienas reikėjo atsigauti. Tačiau tikrai ne dėl to, jog mane labai sužavėjo istorija, likau be žado. Ne. Paprasčiausiai iš galvos niekaip nelindo, o kas gi kaltas dėl merginos žūties. Nors buvau mačius...

Po knygos dar kelias dienas reikėjo atsigauti. Tačiau tikrai ne dėl to, jog mane labai sužavėjo istorija, likau be žado. Ne. Paprasčiausiai iš galvos niekaip nelindo, o kas gi kaltas dėl merginos žūties. Nors buvau mačius filmą, knygą skaityti vis vieną buvo įdomu. Tiek knyga papildė filmą, tiek filmas papildė knygą. Atrodo, lyg ir nieko įspūdingo, bet, kaip ir sakiau, dar kuriam laikui galvoje pasilieka. Nežinau, galbūt taip buvo dėl to, kad knygą baigiau skaityt su 40 laipsnių temperatūra ir trečią dieną leidau lovoje ir tai tiesiog buvo ligos ir vaistų pasekmė. Detektyvų taip pat nesu mėgėja, o ši knyga, manau, yra detektyvas, bent jau linksta link šio žanro, tad tokių knygų mylėtojams tikriausiai turėtų patikti. Bet ne tik.

Asmeniškai man kūrinio mintis ir idėja patiko ir nenuvylė. Tiesa sakant filmą pagal šitą knygą buvau jau seniau mačiusi. Ir filmas taip pat patiko, bet knyga leido suvokti daugiau aspektų, labiau suvokti situacijas, visų...

Asmeniškai man kūrinio mintis ir idėja patiko ir nenuvylė. Tiesa sakant filmą pagal šitą knygą buvau jau seniau mačiusi. Ir filmas taip pat patiko, bet knyga leido suvokti daugiau aspektų, labiau suvokti situacijas, visų merginų gyvenimus. Kaip iš tikrųjų gali nepažįstamųjų gyvenimai susipinti į vieną. Galbūt pradžia ir vidurys rutuliojasi vangiai ir ilgai, bet manęs nevargino ir skaitėsi greitai ir nesinorėjo padėti į šalį, o traukė sužinoti kaip viskas klostysis toliau, kaip pasibaigs ir pabaiga atperka viską: nenuspėjama, stebinanti, netikėta. Nors atvirai kalbant mane pagrindinės veikėjos personažas truputį nuvylė, nes per daug beviltiškai vaizduojama.

Ši istorija pasakojama trijų moterų vardu, nors, visgi, daugiausiai pasakojama iš Reičelės pozicijos. Reičelė - trisdešimt kelerių metų moteris, praradusi gyvenimo pagrindą iš po kojų. Vos prieš du metus ji, kaip jai...

Ši istorija pasakojama trijų moterų vardu, nors, visgi, daugiausiai pasakojama iš Reičelės pozicijos. Reičelė - trisdešimt kelerių metų moteris, praradusi gyvenimo pagrindą iš po kojų. Vos prieš du metus ji, kaip jai atrodė, buvo laimingai ištekėjusi, turėjo savus namus, svajojo susilaukti kūdikio. Deja, ji neteko ne tik vyro, ji neteko ir namų, galiausiai ir darbo. Dabar ji alkoholikė, kasdien maukianti džiną su toniku ir be tikslo, apsimesdama, kad vis dar dirba, važinėja traukiniu namai - Londonas ir atgal, kasdien tuo pačiu metu. Ana - laimingai ištekėjusi, ką tik susilaukusi vaikelio gražuolė blondinė. Ištekėjusi už buvusio Reičelės vyro Tomo. Gyvenanti JŲ namuose. Ir galiausiai Megana - lyg ir laimingai ištekėjusi už Skoto, vaikų nenorinti, nimfomanė gražuolė, Anos kaimynė. Reičelė kasryt važiuodama į Londoną, beveik visuomet mato laimingą porelę terasoje, ji sugalvoja jiems vardus, pavydi jiems jų laimės, stengiasi juos stebėti kuo ilgiau, bijodama nukreipti akis į savo buvusius namus. Viskas lyg ir klostosi, kaip įprasta, diena iš dienos tas pats traukinys, tas pats maršrutas, tuo pačiu laiku, kol vieną rytą Reičelė pamato kai ką, kas sudrumsčia, apverčia visų trijų moterų gyvenimus. Idilė subliūkšta.

„Mergina traukiny“ mane pakerėjo itin išbaigtais herojų portretais. Pirmąkart gyvenime bandžiau suvokti, kaip jaučiasi meilužė? Arba, kaip jaučiasi palikta žmona? Seniai skaičiau tokią knygą, kuri sukeltų kartu ir šleikštulį, ir norą vis toliau skaityti. Šioje knygoje itin ryškiai atskleidžiamas psichologinis smurtas, kurį mes galbūt ne visuomet atpažįstame. Užvertus paskutinį šios knygos puslapį, jaučiausi it man pačiai kas būtų trenkęs ir gana stiprokai. Sunku susidėlioti pyktį, šleikštulį ir gailestį į savas vietas ją perskaičius. Skaitydamas tu taip įsijauti, kad tarytum pats pradedi nekęsti, pykti, jautiesi tarytum įskaudintas.

Kaip jaučiasi moteris, kuri iš paskutiniųjų stengiasi susilaukti vaikelio ir negalėdama, panirsta į giliausią liūdesį, pradeda netgi gerti dėl to, o jos vyrui nė motais, jis susiranda naują mergužėlę, palieka žmoną be nieko? Kaip jai jaustis, jei neilgai trukus buvęs vyras susilaukia dukrytės su ta, kuri buvo jo meilužė? Kaip jaustis Reičelei, jei ji tebemyli savo buvusį vyrą, dėl visko kaltina tik save ir vis dar pasvajoja apie galimybę dar susigrąžinti buvusį gyvenimą?

„Suknista kalė. Gegutė, padėjusi kiaušinį į mano lizdą. Ji viską iš manęs atėmė. Ji viską iš manęs atėmė ir dabar skambina pasakyti, kad mano sielvartas sukelia jai rūpesčių?“

O kaip jaučiasi ta buvusi meilužė, dabar teisėta žmona ir vaiko motina? Ar ji gali jaustis saugi? Ar ji tikrai ta vienintelė? Ta, dėl kurios vyras gali palikti savo žmoną? Ir kaip jai jaustis, jei buvusi žmona juos persekioja ir neduoda ramybės?

„Tiesa ta, kad man niekad nebuvo nesmagu dėl Reičelės, netgi tada, kai dar nežinojau apie jos girtuoklystę ir apie tai, kokia ji nepakenčiama, kaip pavertė Tomo gyvenimą tikru pragaru. Man ji nebuvo tikras žmogus, be to, aš pernelyg mėgavausi tuo, kas vyksta. Būti kita moterimi - galingas užtaisas, nėra prasmės to neigti: tu esi ta, dėl kurios jis išduoda žmoną, nors myli ją, bet tau negali atsispirti. Štai kokia tu nuostabi.“

O kas, jei visa meilė ir rūpestis tėra melas? Kas, jeigu tai tik iškreiptas žaidimas su kitais žmonėmis? Juk visuomet lengviausia kaltinti, skaudinti ir apgaudinėti tą, kuris pažeidžiamiausias.

„Jis tikras šios srities meistras, tobulai sugeba priversti mane pasijusti dėl visko kalta, pasijusti beviltiška netikėle.“

Ši istorija iš pirmo žvilgsnio atrodo, kaip lengvas, įdomus, įtraukiantis skaitinys vakarui ar porai vakarų, tačiau ši istorija slepia ir gilesnių problemų, į kurias reiktų atkreipti dėmesį, permąstyti, atpažinti. Galbūt kasdien tokios istorijos ir nenutinka, tačiau labai dažnai galima pastebėti situacijų, kai yra manipuliuojama kitu žmogumi, kai jis menkinamas. Meilė akla, pasirodo, ir pasitikėjimas dažnai būna aklas.

Šioje knygoje man neatrodo svarbiausia tai, kas ir kodėl, ką nužudė. Svarbiau man atrodo pačių žmonių istorijos, sąlyčio taškai, jungiančios ir skiriančios problemos.

"Geros knygos" puslapyje pamačiau šios knygos aprašymą ir susidomėjau. Kūrinio idėja gera ir įdomi, tačiau išpildymas labai jau ne koks. Tai tiesiog lėkštas romanas apie "meilės daugiakampį". Tęsti knygos skaitymą...

"Geros knygos" puslapyje pamačiau šios knygos aprašymą ir susidomėjau. Kūrinio idėja gera ir įdomi, tačiau išpildymas labai jau ne koks. Tai tiesiog lėkštas romanas apie "meilės daugiakampį". Tęsti knygos skaitymą motyvavo tai, jog buvo be galo įdomu, kuo viskas baigsis, kas iš tikrųjų kaltas. Patiko puikiai išreikštas pagrindinės veikėjos paveikslas.

Knygos pasakotojos – trys moterys. Reičelė, kuri kasdien priemiestiniu traukiniu važiuoja į darbą Londone ir atgal. Megana – moteris, kurią Reičelė kasdien mato viename iš namų, kuriuos pravažiuoja. Ana – buvusio...

Knygos pasakotojos – trys moterys. Reičelė, kuri kasdien priemiestiniu traukiniu važiuoja į darbą Londone ir atgal. Megana – moteris, kurią Reičelė kasdien mato viename iš namų, kuriuos pravažiuoja. Ana – buvusio Reičelės vyro Tomo naujoji žmona, kurios namus Reičelė taip pat pravažiuoja kasdien.
Skaitant knygą jautėsi įtampa. Nors skaitant atrodo, jog visa pasakojimo eiga aiški, kiekvieną kartą siužetas nukrypsta visiškai kita linkme. Norėjosi versti puslapį po puslapio, kad greičiau paaiškėtų istorijos atomazga.

Ką gi, perskaičiau pagaliau kažką iš naujesnių knygų. Gan populiarią ir taip visų pamėgtą arba nepamėgtą. Man ji sakyčiau buvo tokia neįprasta. Veiksmas rutuliojosi labai ilgai, pagrindinė veikėja labai daug gėrė ir...

Ką gi, perskaičiau pagaliau kažką iš naujesnių knygų. Gan populiarią ir taip visų pamėgtą arba nepamėgtą. Man ji sakyčiau buvo tokia neįprasta. Veiksmas rutuliojosi labai ilgai, pagrindinė veikėja labai daug gėrė ir niekaip savęs nesutramdė, taigi nelabai geras pavyzdys.. Taip pat anotacijoje buvo rašoma, kad tai, ką ji pamatė, buvo WAU. Bet net, to nebuvo mano nuomone. Tiesiog pasikeitusi situacija ir tiek. Tačiau pabaiga tikrai nustebino, todėl skaityti buvo verta. Rekomenduoju.

Užkabinanti knyga, norisi skaityti toliau ir sužinoti kaip vystysis įvykiai, kaip viskas baigsis. Skaitant neįmanoma apsieiti be spėlionių, kas galėtų būti toliau, kodėl taip įvyko ir kas dėl visko kaltas. Pabaiga taip pat...

Užkabinanti knyga, norisi skaityti toliau ir sužinoti kaip vystysis įvykiai, kaip viskas baigsis. Skaitant neįmanoma apsieiti be spėlionių, kas galėtų būti toliau, kodėl taip įvyko ir kas dėl visko kaltas. Pabaiga taip pat nenuvylė. PAtiko :)

Vertinčiau dviem ar trim balais, bet pabaiga išgelbėjo. Pradžia ir vidurys buvo nuobodūs, bet skaičiau, kad pabaigti. Pabaiga nustebino ir buvo nenuspėjama. Pagrindinė veikėja nelabai patiko. Gerai, kad pirma knygą...

Vertinčiau dviem ar trim balais, bet pabaiga išgelbėjo. Pradžia ir vidurys buvo nuobodūs, bet skaičiau, kad pabaigti. Pabaiga nustebino ir buvo nenuspėjama. Pagrindinė veikėja nelabai patiko. Gerai, kad pirma knygą perskaičiau, būčiau į filmą nuėjęs ir likęs nepatenkintas. Čia tik mano nuomonė.

Rašoma, kad tai New York Times betseleris, perskaičius anotaciją, susidarė pirmas įspūdis, kad knyga turėtų būti su paslaptimi ir intriguojanti, bet pradėjus skaityti tikrai nusivyliau, pusę knygos jokio veiksmo išskyrus...

Rašoma, kad tai New York Times betseleris, perskaičius anotaciją, susidarė pirmas įspūdis, kad knyga turėtų būti su paslaptimi ir intriguojanti, bet pradėjus skaityti tikrai nusivyliau, pusę knygos jokio veiksmo išskyrus pagrindinės veikėjos važinėjimai pirmyn - atgal, pačio siužeto mintis tikrai gera, skaitėsi lengvai, bet tikrai neprilygsta stipriam detektyvui.

Mėgstu detektyvus, todėl, vos sužinojusi, kaip gerai įvertintas šis, griebiau skaityti. Turiu pripažinti, kad teko nusivilti. Panašu, kad tikėjausi kažko daugiau. Lengvai nuspėjama pabaiga, kurią įsivaizdavau dar tik...

Mėgstu detektyvus, todėl, vos sužinojusi, kaip gerai įvertintas šis, griebiau skaityti. Turiu pripažinti, kad teko nusivilti. Panašu, kad tikėjausi kažko daugiau. Lengvai nuspėjama pabaiga, kurią įsivaizdavau dar tik įpusėjusi knygą. Nebloga, bet kiek per daug liaupsinama, manau.

Man visada patinka tokios knygos, kurios atrodo tokios paprastos ir nuspejamos, bet skaitant supranti, kaip autorius puikiai vedžioja tave už nosies. Šita kynga būtent tokia. Galbūt ne pats stipriausias siužetas, ne pats...

Man visada patinka tokios knygos, kurios atrodo tokios paprastos ir nuspejamos, bet skaitant supranti, kaip autorius puikiai vedžioja tave už nosies. Šita kynga būtent tokia. Galbūt ne pats stipriausias siužetas, ne pats geriausias detektyvas, bet susiskaitė skaniai ir įsiminė. Pagrindiniai veikėjai - nenuspėjami, su jais susigyveni, atrodo, kad jau ir viskas aišku, kai staiga susipainioji ir vėl viską vertini kitaip. Tikrai rekomenduočiau paskaityti knygą, ko negaliu sakyti apie filmą.

Knyga, kuri sukelia emocijas (kas visada yra puiku, net jei tos emocijos ir nėra pačios geriausios). Ypatingai pagrindinė herojė, kurios iš pradžių gaila, vėliau ji pradeda nervinti, dar vėliau stengiesi ją suprasti ir, galų...

Knyga, kuri sukelia emocijas (kas visada yra puiku, net jei tos emocijos ir nėra pačios geriausios). Ypatingai pagrindinė herojė, kurios iš pradžių gaila, vėliau ji pradeda nervinti, dar vėliau stengiesi ją suprasti ir, galų gale, ji tave nugali. Knygoje ne paskutinį vaidmenį atlieka alkoholis. Atrodo, lyg jis ir būtų sukūręs visą knygos scenarijų: daug tamsių vietų, daug painiavos, daug nežinomųjų, daug neapgalvotų veiksmų. Ir visa tai susiveda į visai kitokią kulminaciją, nei galėtum tikėtis. Knyga, kuri sulaukė tiek liaupsių tarp viso pasaulio skaitytojų. Ją verta perskaityti vien dėl to.

Knyga, tiesiogine prasme, siužetu įtraukė į vidų. Skaitantis knygą paliktas nežinioje iki paskutinio puslapio. Trileris buvo pakibęs tokioje viršūnėje, kad įsitvėrusi laikiau jį iki gilios nakties, jog sužinočiau kas iš...

Knyga, tiesiogine prasme, siužetu įtraukė į vidų. Skaitantis knygą paliktas nežinioje iki paskutinio puslapio. Trileris buvo pakibęs tokioje viršūnėje, kad įsitvėrusi laikiau jį iki gilios nakties, jog sužinočiau kas iš tiesų įvyko.

Šaltą pavasarį, kai už lango pliaupia lietus, susirangius į patalus ir megztinius, gerą paimti knygą į rankas ir skaityti, kuo daugiau skaityti. Man labai patinka psichologiniai trileriai ir knygos, kurias beskaitant tenka...

Šaltą pavasarį, kai už lango pliaupia lietus, susirangius į patalus ir megztinius, gerą paimti knygą į rankas ir skaityti, kuo daugiau skaityti. Man labai patinka psichologiniai trileriai ir knygos, kurias beskaitant tenka pasukti galvą. Mano dėmesį pritraukė Paulos Hawkins "Mergina traukiny", kurios reklama labai jau plačiai nuvilnijo per įvairius interneto puslapius.
Istorija buvo įtraukianti, tačiau galėjau nuspėti jos baigtį. Knygoje daug personažų, kurie kovoja su savimi, savo "demonais". Pagrindinė herojė Reičelė, kuri negali palikti ramybėje savo buvusio vyro ir turi be gale asmeninio gyvenimo problemų, kurias nori palikti antrame plane, besikapstydama po vienos poros gyvenimo tragediją. Ji nenori pasakyti kitiems, kad jai reikia pagalbos, jai sunku jos prašyti, bet ji turi instinktą padėti kitai porai, nori išsiaiškinti kas iš tiesų atsitiko kitai herojei Meganai.
Be to, Reičelė kiekvieną rytą važiuoja tuo pačiu traukiniu, kuris visada sustoja prie seno semaforo. Traukinys, lyg koks greitai bėgančio gyvenimo, paskui kurį nespėja žmogus lėkti, simbolis. O juk kartais reikia sustoti ir pamąstyti. Ir tas sustojimas gali būti lemtingas - suvokimas gali apsireikšti staiga, lyg blyksnis.
Kaip jau ir buvo tikėtina, pagal šią parašytą knygą šių metų rudenį bus išleista ekranizacija. Filmo anonsas mane sužavėjo ir net, mano nuomone, tikėtina, kad filmas gali pranokti knygą nors taip retai būna. Tad, belieka laukti filmo ir palyginti autorės ir režisieriaus interpretacijas.

Pritariu tiems, kurie komentavo, jog knygą visų pirma pasirenki dėl puikios reklamos. Labai laukiau jos ir tai, ką įsivaizdavau apie ką ji bus, nepasitvirtino. Tai nereiškia, kad knyga nepatiko. Ji man labai patiko, tik reklama...

Pritariu tiems, kurie komentavo, jog knygą visų pirma pasirenki dėl puikios reklamos. Labai laukiau jos ir tai, ką įsivaizdavau apie ką ji bus, nepasitvirtino. Tai nereiškia, kad knyga nepatiko. Ji man labai patiko, tik reklama klaidino lygindama ją su kai kuriomis knygomis. Mano nuomone, ji kitokia nei kitos. Pradžia man sunkokai skaitėsi, pati Reičelė nervino (na kaip galima save taip žeminti...), tačiau nepajutau, kaip knyga mane įtraukė ir nepaleido kol jos nebaigiau :) kaip sakiau, reklama trukdė įsijausti, ir aš įpusėjus knygą pradėjau įtarti (nes reklama piršo analogus su kita knyga, tad ir kaltininkas turėjo būti panašus, kaip toje anoje knygoje) kas tas žudikas. Pasirodo atspėjau :) knyga tampa įdomia ne tik dėl įmantraus siužeto, bet ir dėl tikroviškų, nenudailintų moterų sukurtų paveikslų.

Knygą nusipirkau suviliota reklamos ir intriguojančio aprašymo. Ir gal dėl to, kad tikėjausi kažko "wow!", likau truputį nusivylusi. Šiaip knyga skaitosi lengvai. Pagrindinė veikėja - netradicinė ir problematiška, kas...

Knygą nusipirkau suviliota reklamos ir intriguojančio aprašymo. Ir gal dėl to, kad tikėjausi kažko "wow!", likau truputį nusivylusi. Šiaip knyga skaitosi lengvai. Pagrindinė veikėja - netradicinė ir problematiška, kas knygai suteikia daug savitumo. Tačiau intriga nėra išlaikoma iki pat pabaigos. Įsivažiuoja veiksmas tingiai, kaip ir traukinys. Kaip kelionė traukiniu ir plėtojasi - kartais stabteli ir tenka nuobodžiauti, kol vėl pajudės, kartais taip trūkteli ir pasileidžia zigzagais, kad net sulaikęs kvapą lauki, kur toliau. Bet galiausiai pasiekęs kelionės tikslą lieki su neišsipildžiusiais lūkesčiais.. Antrą kartą nebeskaityčiau.

Tikrai buvau nusiteikusi skeptiškai ir nemaniau, kad bus kažkas wow. Bet buvo. Ir knygos pabaiga tikrai labai nustebino, perskaičius tiek įvairių detektyvų ir trilerių dažniausiai daug maž nuspėji, kas gali būti pabaigoje,...

Tikrai buvau nusiteikusi skeptiškai ir nemaniau, kad bus kažkas wow. Bet buvo. Ir knygos pabaiga tikrai labai nustebino, perskaičius tiek įvairių detektyvų ir trilerių dažniausiai daug maž nuspėji, kas gali būti pabaigoje, bet šį kartą mane labai nustebino. Taigi tikrai siūlau perskaityti ir kitiems ;)

Knygą pradėjau skaityti dėl puikios jos reklamos. Knygos aprašymas taip pat suintrigavo gana stipriai, nors tokių detektyvinių romanų nelabai skaitau.. Knyga skaitosi labai greitai ir lengvai. Didžiąją knygos dalį yra kuriami...

Knygą pradėjau skaityti dėl puikios jos reklamos. Knygos aprašymas taip pat suintrigavo gana stipriai, nors tokių detektyvinių romanų nelabai skaitau.. Knyga skaitosi labai greitai ir lengvai. Didžiąją knygos dalį yra kuriami veikėjų charakteriai ir lyg autorius visada leidžia pasirinkti kieno pusėje tu esi. Pagrindinės veikėjos charakteris labai daugiaprasmis : kartais jos gaila, kartais už ją gėda, kartais ji kelia šiokį tokį šleikštulį ir pradedi mastyti, kad su ja, mergina traukinyje, yra tiesiog kažkas žiauriai negerai. Ir tuomet.. Viskas apsiverčia.. Pagalvojau tuo metu, kad va čia tai autorius, visą knygą tave verčia susikurti nuomonę apie veikėjus, pasirinkti pačiam, kurioje pusėje tu pats esi, ką palaikai ir tuomet sugriauna viską taip, kaip aš bent jau net minties neturėjau apie tokius įvykių pasikeitimus. Tuo metu pamaniau, kad knyga tikrai verta filmo, kad pati nesitikėjau, kad skaitysiu net sulaikiusi kvapą. Bet viskas tuo ir pasibaigė, knygai dar nepasibaigus. Pabaiga parašyta gana nenatūraliai ir iki paskutinių puslapių neišlaikė to jausmo "eina sau, vat šito tai nesitikėjau". Lyginant su filmų vertinimais, sakyčiau toks lengvas penktadienio vakarui su taure vyno/bokalu alaus, antrą kartą nežiūrėčiau.