Trumpai apie knygą. Le Bono veikalo turinį atspindi knygos pavadinimas. Tai knyga apie grupės žmonių - minios psichologiją. Perskaitę ją, mes suprasime kaip keičiasi žmogaus mastysena, esant dideliame būryje kitų žmonių....

Trumpai apie knygą. Le Bono veikalo turinį atspindi knygos pavadinimas. Tai knyga apie grupės žmonių - minios psichologiją. Perskaitę ją, mes suprasime kaip keičiasi žmogaus mastysena, esant dideliame būryje kitų žmonių. Autorius pasakoja apie minios sielą, apie jausmus, vyraujančius joje, apie minios nuomonę, jos lyderius ir pan. Savo laiku iš šios knygos išminties sėmėsi ir Adolfas Hitleris. Veikiausiai ši knyga jam nemažai pagelbėjo.

Gauja, minia, masė - suklusimo verti žodžiai. Tarytum pakanka garsiai sušukti "Žiūrėk, minia!", ir daugeliui prieš akis išnyra impulsyvios, organizuotos bei gausios žmonių bandos vaizdinys. Vaizdinys minios, kurios lūpomis...

Gauja, minia, masė - suklusimo verti žodžiai. Tarytum pakanka garsiai sušukti "Žiūrėk, minia!", ir daugeliui prieš akis išnyra impulsyvios, organizuotos bei gausios žmonių bandos vaizdinys. Vaizdinys minios, kurios lūpomis tarsi manifestas skanduojami įvairūs šūkiai - abstrakčios idėjos socialinei lygybei, vienodoms teisėms ar laisvės siekiui išreikšti. It pasąmonės balso pakuždėta, neaiški abejonė išnyra tuo pat metu: suprantama, kad ši minia kažko siekia, kažin ko geidžia, reikalauja... Visgi atsakyti į klausimą, ko iš tikrųjų, - klystančiam žmogui yra sunku.

Taigi, imu svarstyti: o kaip patsai Le Bon'as mėgintų paaiškinti šį neužtikrintumą? Nepaisant to, kad vėliau atsirado daugiau svarių, jo paties įkvėptų studijų (S. Freudo "Grupių psichologija ir Ego analizė", E. Bernays "Propaganda"), nostalgiškas potraukis klasikai paskatino ieškoti esmės pirmtakuose, vadinasi, Gustave'o Le Bon'o "Minios psichologijoje". (Legendos forma pasakojamas faktas, jog iš šio veikalo įkvėpimo sėmėsi A. Hitleris, o Italijos dučei B. Mussolini tai buvo atidžios analizės vertas kūrinys, manęs visiškai nejaudina: juk priešingu atveju būtų šventvagiška gilintis į tokią velnio sėklą!)

Ir vis dėlto po kelių atodūsių skaitymo daug kas pasidaro aišku. Nebekyla klausimų, kodėl minios ar kokią kitą idėją pirmiausia suvokiame vaizduotėje, o ne pasitelkę atidžią analizę; kaip yra, kad miniai reikia skambių lozungų, bet ne argumentuotos analizės; kas trukdo suvokti nenuspėjamo žmonių masės elgesio priežastis ir dar sunkiau nuspėjamas pasekmes. Juokinga, nejuokinga, bet netgi suprasti, kodėl daugeliui padaro įspūdį du bene didžiausi XX a. I pusės nusikaltėliai, irgi pasidaro paprasta.

Žinoma, Le Bon'o "biblinėmis" tapusios tiesos yra atsakymų kupinas šaltinis. Tereikia užduoti tinkamus klausimus, ir esminiai mechanizmai taptų aiškūs. Tuo tarpu daugelį klaidų, iš nežinojimo autoriaus paliktų savo studijoje, nesunkiai ištaiso vėlesnės teorijos Būtent jos reikalingos nušviesti toms problemoms, kurių Le Bon'o beveik nostradamiška akis tiesiog negalėjo numatyti.