Daug skaitant įvairių šalių literatūros, buvo labai malonu paimti į rankas šią knygą. Mes dažnai labiau domimės kitų šalių istorija, žmonių gyvenimais, o savo krašto istoriją prisimename tik iš mokyklos vadovėlių...

Daug skaitant įvairių šalių literatūros, buvo labai malonu paimti į rankas šią knygą. Mes dažnai labiau domimės kitų šalių istorija, žmonių gyvenimais, o savo krašto istoriją prisimename tik iš mokyklos vadovėlių ir galvojame, kad to gana.J. Laucės parašytos knygos" Kalavijas ir Karūna" ir Mirštančių dievų kerštas" , tai man buvo lyg naujas akių atvėrimas, prisiminimų iš vaikystės skaitytų knygų atnaujinimas. Pirmoje knygoje skaičiau apie Lietuvą- Jogailos akimis.Antroje knygoje- Vytauto akimis.Nutariau aprašyti antrąją, kažkodėl Vytautas man labiau patiko, didingesnis buvo, užmojai platesni, o ir siekiai nesvietiški...visko norėjo ir daug, o būtų buvusi Lietuva, kad dabar taip valdžios vyrai siektų garbės, o ne pinigų.

Aišku romantizuoti herojai, bet tai dar įdomiau. Dokumentinė medžiaga apie didžiavyrių gyvenimus, susieta su šeimyniniu gyvenimu, visada geriau skaitosi.Labai įdomu skaityti apie vietoves, kurios jau dabar Lietuvai ir nepriklauso, o buvo gyvenama lietuvių, giminaičių kova tarpusavy dėl valdžios. Nors amžiai keičiasi, bet žmonės išlieka nelabai pakitę.Keičiasi tik siekimo būdai.

Didinga ta mūsų praeities istorija, galingi vyrai kūrė ją, tik reikia nors po trupinėlį kiekvienam ją išsaugoti ir perduoti ateinančioms kartoms, o šios dvi knygos tikrai padės mums tai įgyvendinti

.