Knyga parašyta 1889 metais ir laikoma geriausia šio rašytojo knyga, o tų knygų tikrai buvo ne viena. Aišku, turiu prisipažinti, kad šito rašytojo nežinojau, bet dabar paskaičius kūrinį „Mokinys“, norėčiau ir daugiau...

Knyga parašyta 1889 metais ir laikoma geriausia šio rašytojo knyga, o tų knygų tikrai buvo ne viena. Aišku, turiu prisipažinti, kad šito rašytojo nežinojau, bet dabar paskaičius kūrinį „Mokinys“, norėčiau ir daugiau jo knygų lietuvių kalba rasti.

Kadangi šita knyga iš „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ serijos (žinot, tas knygas rudu viršeliu), tai yra ir platesnė apžvalga apie patį Paul Bourget, jo gyvenimą, jo rašymo stilių, jo knygas. Tai va, pasirodo, kad šis žmogus buvo gerai susipažinęs su Zigmundo Freudo psichoanalizės teorija. Pats studijavo filologiją, literatūros kritiką ir poeziją. Debiutavo kaip poetas. O tada vietoje literatūros kritiko kelio, pasirinko tapti romanistu. Rašoma, kad Paul Bourget žavėjosi tokiais rašytojais kaip Stendhalis, H. De Balzacas. Paul Bourget kūryboje vyrauja žmogaus aistros, pasąmonė, tamsios iracionalios jėgos. Taip pat rašytojas mėgsta, bent šioje knygoje, plačiai aprašyti visus veikėjo pamąstymus.

Kadangi knygos aprašyme parašyta buvo tik tiek: „Tačiau „Mokinys“ ne vien psichologinis, bet ir tezių romanas, nes grindžiamas teze, kad mokytojas atsako už mokinių klaidas“, o knygos pradžia buvo apie vienišą filosofą-psichologą Adrieną Sikstą, pagalvojau, ko tai man tampa panašu į skaitytą „Stepių Vilką“. Galvojau, negi metų pabaigai pasiėmiau sudėtingą knygą? Bet viskas pasikeitė nuo šitos vietos: „...pirmiausia, buvo gautas kvietimas... atvykti į pono Valeto, teismo tardytojo, kabinetą duoti parodymų dėl faktų ir aplinkybių, su kuriomis jis bus supažindintas; antra, vizito kortelę atsiuntė ponia našlė Grelu, kuri prašė Sikstą, kad malonėtų ją priimti rytoj apie ketvirtą valandą, pasikalbėti apie nusikaltimą, kuriuo neteisingai kaltinamas nelaimingas jos sūnus.“ Intriga mesta... ir, pasirodo, kad knyga visai ne apie filosifą Adrieną Sikstą, o apie jaunuolį Roberą Grelu, kuris kaltinamas kažką padaręs. Na, taip, kadangi anksčiau rašiau, kad rašytojas Bourget žavėjosi tokiais rašytojais kaip Stendhalis, H. De Balzacas, na, tai galima rasti panašumų. Tad, jeigu mėgstate Stendhalis, H. De Balzacas ( o aš dar išskirčiau Emile Zola, nes jo knyga „Žmogus-žvėris“ mane taip pat nustebino kaip ir Paul Bourget „Mokinys“), tai rekomenduoju.