Vargais negalais, bet įveikiau šią knygą. Nepatiko. Net labai nepatiko. Iš daugiau negu 300 puslapių, įdomūs buvo gal tik kokie 10 ir knygai judant link pabaigos. Pati istorijos mintis nėra prasta, bet, mano manymu, pats...

Vargais negalais, bet įveikiau šią knygą. Nepatiko. Net labai nepatiko. Iš daugiau negu 300 puslapių, įdomūs buvo gal tik kokie 10 ir knygai judant link pabaigos. Pati istorijos mintis nėra prasta, bet, mano manymu, pats išpildymas nelabai vykęs.

Puikiai parašyta knyga, kurią tikrai verta perskaityti. Knygoje nagrinėjamos gėrio ir blogio kovos, žmogaus dvipusiškumo, išlikimo temos. Perskaitęs šią knygą supranti, kad kiekvieno žmogaus viduje slypi "žvėris", kuris,...

Puikiai parašyta knyga, kurią tikrai verta perskaityti. Knygoje nagrinėjamos gėrio ir blogio kovos, žmogaus dvipusiškumo, išlikimo temos. Perskaitęs šią knygą supranti, kad kiekvieno žmogaus viduje slypi "žvėris", kuris, pasitaikius tinkamai progai, labai greitai išsilaisvina. Taip pat, kad norint išgyventi, reikia išlikti vieningiems. Tad, mano nuomone, tai knyga, turinti daug "kabliukų" ir perskaičius paliekanti daug klausimų, į kuriuos taip ir nerasime vientiso ir konkretaus atsakymo.

Dėl bendro išpūsimo ir dėl pamąstymo apie žmogiškumą, knygą skaityti tikrai verta. Nors pati istorijos linija buvo pakankamai nuobodi. Iš vienos pusės - knyga, kurioje pagrindiniai veikėjai yra maži berniukai palikti be...

Dėl bendro išpūsimo ir dėl pamąstymo apie žmogiškumą, knygą skaityti tikrai verta. Nors pati istorijos linija buvo pakankamai nuobodi. Iš vienos pusės - knyga, kurioje pagrindiniai veikėjai yra maži berniukai palikti be suaugusiųjų, negali būti perpinta labai giliais dialogais ar jautriais būties suvokimais, iš kitos - autorius taip perteikė savo išgyventą siaubą stebinti pasaulinio karo padarinius ir civilizuotų žmonių sulaukėjimą. Abi puses sudėjus - knyga verta dėmesio ir laikino susimąstymo.

Šioje knygoje mane labiausiai pritrenkė vaikų sulaukėjimas, jų begalinis žiaurumas ir nužmogėjimas. Šio kūrinio autorius gilinasi į žmogaus prigimtį, parodydamas, kad žmogus patekęs į atitinkamą aplinką, atskirtas nuo...

Šioje knygoje mane labiausiai pritrenkė vaikų sulaukėjimas, jų begalinis žiaurumas ir nužmogėjimas. Šio kūrinio autorius gilinasi į žmogaus prigimtį, parodydamas, kad žmogus patekęs į atitinkamą aplinką, atskirtas nuo civilizuotų žmonių ir visos civilizacijos, išsikeroja ir užmišta tai, kas žmogų daro žmogumi, užmiršta, koks turi būti žmogus, ką reiškia būti žmogumi ir kokia jo paskirtis šiame gyvenime. Kai kuriomis akimirkomis ši knyga man kėlė pyktį, isiūtį, norą tuos vaikus gerai papurtyti ir pasakyti: „Ei! Ką tu darai?“, o kai kuriomis akimirkomis kėlė gailestį, liūdesį ir suvokimą, kad žmogus yra ne tik kurianti, bet ir viską griaunanti asmenybė.

William Golding, anglų rašytojas išgarsėjęs visame pasaulyje su pirmuoju savo romanu "Musių valdovas". Autorius buvo sukrėstas antro pasaulinio karo žiaurumų. Stebėdamas pasaulio gyvenimą, įvykius, žmones, V. Goldingas...

William Golding, anglų rašytojas išgarsėjęs visame pasaulyje su pirmuoju savo romanu "Musių valdovas". Autorius buvo sukrėstas antro pasaulinio karo žiaurumų. Stebėdamas pasaulio gyvenimą, įvykius, žmones, V. Goldingas kaskart vis labiau įsitikino, kad žmonija serga. Jo manymu, rašytojo uždavinys - nustatyti diagnozę ir gydyti. Jis ieško tos ligos apraiškų kiekviename individe. Jis gilinasi į žmogaus prigimtį, parodo, kad žemieji žmogaus instinktai atitinkamomis sąlygomis išsikeroja ir nustelbia viską, kas žmogų daro žmogumi.

Romanas "Musių valdovas" viso šio stebėjimo kūrinys, jame autorius puikiai pavaizduoja žmogaus virsmą iš civilizuoto, humaniško į laukinį besivadovaujantį tik savo instinktais. Kadangi autorius labai pergyveno dėl jaunosios kartos, matyt neatsitiktinai čia pasirinkta jaunų berniukų grupelė kuri sudužus lėktuvui atsiduria negyvenamoj saloje. Iš pradžių gyvenimas atrodė nuostabus, be suaugusiu globos, neribota laisve, linksmybės, bet netrukus viskas ėmė keistis, kai atsirado baimė dėl paslaptingo žvėries. Tada ir prasideda, atrodytų idealaus gyvenimo, destrukcija.

Džekas ir Ralfas, du skirtingi charakteriai kurie atskleidžia dvi skirtingas žmogiškąsias savybes. Džekui svarbu turėti galią, todėl jis pasitelkęs linksmybes ir medžioklę bando įtikint vaikus būti jo pusėje, o Ralfas nepamiršęs žmogiškųjų savybių bando sutelkti aplink save vaikus, kad galėtų juos išgelbėt iš salos. "Ėjo sau abu - du skirtingos patirties ir jausmų pasauliai, neturintys bendros kalbos" Galiausiai Džeko žvėriški instinktai ir įtaiga patraukia vaikus ir Ralfas lieka vienas, nes jo ištikimą draugą Kriuksį nužudo sulaukėjus Džeko gauja. Kai jau rodėsi, kad ir Ralfui ateis galas, pasirodo laivas ir visus išgelbėja. Trumpai tariant žiauri knyga su laiminga pabaiga.

Šią knyga skaičiau su malonumu, tekstas paprastas, bet turinys verčia daug ką apmąstyt. Kaip aš elgčiausi tokioj situacijoj, kokie mano instinktai atgimtų ir t.t.

Žmogaus širdies žiaurumas. Tyros vaikystės laikinumas.

Pulkas vaikų patenka į negyvenamą į įstabaus grožio salą, į tikrą rojų. Iš pat pradžių veikė protavimas, civilizacijoje susikurtos taisyklės, tada ir vadas buvo...

Žmogaus širdies žiaurumas. Tyros vaikystės laikinumas.

Pulkas vaikų patenka į negyvenamą į įstabaus grožio salą, į tikrą rojų. Iš pat pradžių veikė protavimas, civilizacijoje susikurtos taisyklės, tada ir vadas buvo kitas. O paskui viršų paėmė instinktai, vadu tapo kitas, žiauresnis, baudžiantis, verčiantis vergauti ir paklusti.

- Nusmeik kiaulę, perpjauk gerklę, nusmeik kiaulę, per makaulę.

Žiauri skanduotė? Tačiau kaip kitaip išgyventi vieniems gamtoje?

Atrodo, turėtų apimti išsigelbėjimo jausmas, kad viskas pagaliau baigėsi. Bet ar Robinzonui Kruzui vėliau buvo gerai, kai jis buvo išgelbėtas? Jis niekada nebebus toks, koks buvo anksčiau. Laukinumas įsismelkė į jo sielą. Kaip ir į musių valdovo vaikus. Dingo tyra vaikystė, atsikleidė žmogaus širdies žiaurumas. Liūdna tai suvokti. Žinome apie abiejų pasaulinių karų baisumus, protu nesuvokiami dalykai dėjosi, bet bent jau supranti, kad tai suaugusiųjų žiaurumas. O šioje knygoje pavaizduoti vaikai - ir supranti, kad žmogaus žiaurumas yra ne įgytas, o prigimtinis.

Knyga verčia susimąstyti, perskaičius ją apėmė baisiausias suvokimas, kad žmogus tėra tik plėšrus gyvūnas, vedamas visagalių instinktų (šioje knygoje akcentuojami medžioklės, žudymo, bandos instinktai), jiems iškilti į paviršių tereikia tik atitinkamų aplinkybių.

Pilna saulės ir žydro lagūnos vandens, tačiau tokia slogi, liūdna, siaubo knyga.

Vertinimas 9 iš 10.

Knygą galiu apibūdinti vienu žodžiu - SUŽVERĖJIMAS. Įdomu buvo stebėti kaip nedidelių berniukų susžavėjimo šūksniai dėl laukinės, paslaptingos, egzotiškos gamtos pasikeitė į drebančia ranka nušauto žvėries, savo...

Knygą galiu apibūdinti vienu žodžiu - SUŽVERĖJIMAS. Įdomu buvo stebėti kaip nedidelių berniukų susžavėjimo šūksniai dėl laukinės, paslaptingos, egzotiškos gamtos pasikeitė į drebančia ranka nušauto žvėries, savo bendruomeniškų santykių, savitarpio supratimo, pagalbos vienas kitam. Lauiknėje gamtoje tuoj atsiranda vadas ir paklūstantieji bei nepritampantys prie būrio.

Taip pat įdomu stebėti kaip berniukai iškelia mintį, jog smagu gyventi be suaugusiųjų, be taisyklių, be namų darbų, be pareigų, tačiau laukinėje gamtoje greitai susikuria savos taisyklės, savos tradicijos ir išlikimo instinktas, kuris vis dėlto yra kiekviename iš mūsų. Įdomu kaip mes, suaugę elgtuimėmės tokioje situacijoje, net drįsčiau teigti, kad būtų labai panaši situacija.

Kai perskaičiau knygą visai kitaip žiūrėjau į gatvęje, mokyklos valgykloje besistumdančius mokinukus. Juk ir ne egzotiškoje saloje vyksta nuolatinis karo būvis: reikia išgyventi, išsirinkti autoritetus, vadus, susirasti maisto...

Skaitant "Musių valdovą" mintyse nuolat šmėstelėdavo Daniel Defoe "Robinzonas Kruzas". Intuityviai ieškojau šių romanų panašumų, bet radau daugiau skirtumų. Panašumas tik tas, kad tiek Robinzonas, tiek vaikai buvo...

Skaitant "Musių valdovą" mintyse nuolat šmėstelėdavo Daniel Defoe "Robinzonas Kruzas". Intuityviai ieškojau šių romanų panašumų, bet radau daugiau skirtumų. Panašumas tik tas, kad tiek Robinzonas, tiek vaikai buvo nublokšti į negyvenamą salą, kurioje žūtbūt stengėsi išgyventi. Įdomu buvo palyginti suaugusiojo ir vaikų elgesį patekus į tokią pačią situaciją. Robinzonas Kruzas darė viską, kas įmanoma, kad nenutoltų nuo civilizacijos - skaitė Bibliją, išmokino papūgą kalbėti ir net sumanė išsikepti duonos. Tuo tarpu vaikai "Musių valdove" iš pradžių mėgino gyventi saloje pagal taisykles, bet vėliau subūrė gentį, išsipiešė veidus ir tapo instinktų valdomais laukiniais. Nežinia ar vaikų elgesį nulėmė jų amžius kuomet pernelyg įsijaučiama į žaidimus, ar Liuciferio efektas, kuomet geri žmonės tampa blogais įtakoti esamos situacijos ir paklusnumo valdžiai. Šią knygą rekomenduočiau skaityti tuo pačiu paanalizuojant savo paties ir aplinkinių elgesio motyvus.

Tėvams ir mokytojams nuolat diskutuojant apie vaikų auklėjimo tendencijas ir svarstant, kiek suaugusieji privalo kištis į vaikų gyvenimą, kaip turėtų su jais bendrauti, William Golding filosofinis romanas-alegorija - puiki...

Tėvams ir mokytojams nuolat diskutuojant apie vaikų auklėjimo tendencijas ir svarstant, kiek suaugusieji privalo kištis į vaikų gyvenimą, kaip turėtų su jais bendrauti, William Golding filosofinis romanas-alegorija - puiki iliustracija, kas galėtų nutikti, jei vaikai taptų vieninteliais savo pasaulio šeimininkais.

Romano veiksmas užsimezga katastrofos šešėlyje. Nukritus lėktuvui gyvi lieka tik juo skridę berniukai. Saloje nėra nei vieno suaugusio žmogaus. Juk tai tobulas scenarijus?! Panašiai mąsto ir knygos personažai. Taigi susiklosčiusi situacija virsta žaidimu. Išrenkamas vadas, kuriam visi paklūsta: vos jam pūstelėjus į kiaukutą, berniukai suplūsta iš visų pakampių - tai signalas, jog genčiai reikia pasikalbėti.

Be abejonės, žaidimas vis rimtėja ir ima atsirasti taisyklės. Autorius meistriškai atskleidžia vaikų pasiskirstymą pareigomis, atsakomybės atsiradimą. Vyriausieji užima suaugusiųjų vietą ir rūpinasi mažesniaisiais. Nors ši situacija tėra autoriaus vaizduotės simuliakras, tačiau nesunku įsivaizduoti vaikus panašioje realybėje. Valdžia atitenka turinčiam daugiau patirties.

Berniukų bendruomenėje ryškūs kovos dėl valdžios ženklai. Atsiranda konkurencija tarp dviejų stipriausiųjų ir noras bet kokia kaina patraukti kitus savo pusėn. Šis vyriškas žaidimas peržengia bet kokias ribas. Varžymasis iliustruoja kovą tarp pareigos ir malonumo, žmogaus ir žvėries. Žinoma, dauguma renkasi malonumą, žaidimą ir tampa žvėrimis. Romano autorius vaizduoja žvėrišką žmogaus prigimtį, kuri prasiveržia atpažinusi tinkamas situacijas. Berniukas, radęs savyje jėgų nudobti šerną, pajunta adrenalino pliūpsnį, garbę, jėgą ir žudymas tampa priemone visa tai patirti ir įrodyti kitiems dar kartą.

Sukrečiančio romano autorius vedžioja skaitytoją po žmogaus prigimties labirintą ir kelia klausimus, į kuriuos mėginant atsakyti šiurpsta oda ir apninka baimė. Gąsdina nežinomybė to, kas gali slypėti žmogaus gelmėje.

Iš pradžių buvo sunku įsiskaityti. Romantinis salos vaizdavimas man asmeniškai neatspindėjo realybės, bet tokia jau rašytojo pasirinkta koncepcija. Nesitikėjau, kad viskas išsirutulios į tokią įspūdinga kulminaciją....

Iš pradžių buvo sunku įsiskaityti. Romantinis salos vaizdavimas man asmeniškai neatspindėjo realybės, bet tokia jau rašytojo pasirinkta koncepcija. Nesitikėjau, kad viskas išsirutulios į tokią įspūdinga kulminaciją. Tiesą pasakius, likau sutrikusi, pikta bei kartu sužavėta. Aplankė daugybė prieštaringų minčių. Tik vieną pasakyti galiu, jog abejingų šiai istorijai negali būti.

Ši knyga manęs per daug nesužavėjo.. Perskaičius kelias ištrauka tikėjaus gero fantastinio kūrinio. Deja.. Kūrinys neįtraukė, bet tai galbūt dėl to, kad buvau išsiblaškius..

Ši knyga apie vaikus, kurie yra įstrigę...

Ši knyga manęs per daug nesužavėjo.. Perskaičius kelias ištrauka tikėjaus gero fantastinio kūrinio. Deja.. Kūrinys neįtraukė, bet tai galbūt dėl to, kad buvau išsiblaškius..

Ši knyga apie vaikus, kurie yra įstrigę negyvenamoje saloje. Visa jų kasdienybė ir nuotykiai,santykiai tarpusavyje ir išgyvenimo klausimai- štai kas aprašoma šioje knygoje....