Ši knyga buvo įdomi ir priverčianti susimastyti. Istorija pasakojama apie dorą, taurų žmogų Iteną, kuris gerai klestėjęs praranda savo turtus ir turi viską pradėti iš naujo. Pats Iteno aprašymas labai mane įtikino,...

Ši knyga buvo įdomi ir priverčianti susimastyti. Istorija pasakojama apie dorą, taurų žmogų Iteną, kuris gerai klestėjęs praranda savo turtus ir turi viską pradėti iš naujo. Pats Iteno aprašymas labai mane įtikino, susidariau įspūdį, kad tai geras, nuoširdus žmogus ypač mylintis savo šeimą. Itenui pakišama mintis, kad pasinaudojus machinacijomis gali išbristi iš to nepritekliaus, tačiau ar tai teisingas kelias? Šiam veikėjui kyla daug klausymų ir daug svarstymų. Ir iš tikrųjų jeigu daugelis žmonių taip daro, vagia ar nusuka pinigus, kodė to negaliu daryti ir aš? Tačiau tai žinoma yra sažinės klausimas ir svarstant jį kyla vėl daugelis klausimų tokių kaip: ar verta rizikuoti viskuo? ar pinigai svarbesni už sažinę ir žmogiškumą? Tad ši knyga iškelia daug klausimų ir leidžia pabūti Iteno vietoje ir apmąstyti, kaip pasielgtume mes jo situacijoje. Todėl ši knyga puikiai tinka ir šių dienų skaitytojams, nes dabar materialinė gerovė daugeliui būna svarbesnė nei dorumas ar taurumas.

Atrodo taip senai perskaityta knyga, kurią vėliau nusprendžiau nusipirkti į savo knygų kolekciją, dar ilgai išliks kaip viena iš geresnių knygų su išliekamąja verte mano galvoje. Nors ji parašyta tais laikais, kurių aš...

Atrodo taip senai perskaityta knyga, kurią vėliau nusprendžiau nusipirkti į savo knygų kolekciją, dar ilgai išliks kaip viena iš geresnių knygų su išliekamąja verte mano galvoje. Nors ji parašyta tais laikais, kurių aš nei prisiminti, nei išsivaizduoti negaliu, bet priskiriama ji gali būti bet kuriam laikmačiui.

Skaitai ją stebėdamasis, kaip paprastas žmogus bando išlaikyti savyje šventumo dalelę, o jį iš visų pusių spaudžia tas "nedraugiškas" pasaulis. Nors atrodo, kad pagrindinis knygos veikėjas Itenas Alenas Houlis yra laimingas žmogus, turi šeimą, namus, darbą..., tačiau jo nemigo naktimis pastebi, kad šis žmogus kankinamas vidinių prieštaravimų. Kodėl neverta daryti taip, kaip visi daro jau seniai? Kodėl nepadarius aplinkinių žmonių laimingesnių, jeigu jie to nori, kad ir kokia to kaina būtų?...

Vis dėlto, man tai knyga apie žmones varžančius pinigus ir tarnavimą jiems. Apie mažą žmogų, dideliame, niekingame pasaulyje, mėginančiam jam priešintis. Ir kas iš to išeina, kai tavo vidinis aš nori išlikti moralus labiau, nei padaryti kitus laimingus, siekiant to ne visai sąžininga forma.

Pabaiga ypatinga, perskaičiau ją net kelis kartus, nes norėjau labiau įsijausti į Iteno vidinį pasaulį. Ir vis klausiau savęs, kiek žmonių pasaulyje, Lietuvoje ar mano aplinkoje yra susidūrę su tokiais vidiniais prieštaravimais ta tema. Manau, kiekvienas giliau apžvelgęs savo sąmonę ras tokią akimirką, kurios metu svarstė visus "už" ir "prieš".

Džono Steinbeko knyga "Mūsų nerimo žiema" - tai knyga apie tai, kaip didelis, savininkiškas pasaulis gali "suvalgyti" moralų žmogų.

Nors knyga ypatingai lengvai skaitosi, savyje talpina paprastus, kasdienius dialogus, už viso...

Džono Steinbeko knyga "Mūsų nerimo žiema" - tai knyga apie tai, kaip didelis, savininkiškas pasaulis gali "suvalgyti" moralų žmogų.

Nors knyga ypatingai lengvai skaitosi, savyje talpina paprastus, kasdienius dialogus, už viso šio paprastumo slypi neįtikėtinai rimta istorija, nepaprasti veikėjai.

Pagrindinis knygos veikėjas Itenas žavi jau nuo pirmųjų knygos puslapių: nepaprastai geras, mylintis - šeimos žmogus, turintis ypatingai tvirtą moralinį pamatą. Ir visgi... Knygos puslapiai pasakoja jo "nuopuolio" istoriją: kilimo viršun kaip visuomenės veikėjo, tačiau kritimo žemyn kaip žmogaus.

Šiame kontekste tampa svarbūs ir kiti veikėjai. Vienas svarbiausių - Denis Teiloras. Būtent jis įkūnija sąžinės balsą. Iš pradžių atrodo, kaip gi senas miesto girtuoklis gali juo būti, tačiau kita vertus jis geriausiai tinka šiam vaidmeniui: iš vienos pusės jis atspindi mūsų pūvantį pasaulį, nužmogėjimą, moralės praradimą, kita vertus, jis (kartu su jo santykiu su pieva) - vilties spindulėlis, tikėjimo, kad pasaulis išsigelbės, balastas.

Viena žaviausių knygos detalių yra pats rašymo stilius. Negali nesistebėti autoriaus talentu rimtas temas "pakišti" po visiškai paprasta istorija. Tai nuostabus pavyzdys apie tai, kaip "veikia mechanizmas" - arba jam priklausai, arba būsi išmestas...

Kodėl verta skaityti šią knygą? Nes tai knyga, nepriklausanti konkrečiam laikmečiui: ji tiko vakar, tinka šiandien, ir gaila, bet, ko gero, tiks ir rytoj.

Kas privertė susidomėti šia knyga, kurios pavadinimas yra Šekspyro citata? Žmonių kalbos apie ją. Šios knygos ir tuo pačiu pagrindinio veikėjo Iteno Holio pabaiga susilaukė dvejopos nuomonės, tad nusprendžiau išsiaiškinti...

Kas privertė susidomėti šia knyga, kurios pavadinimas yra Šekspyro citata? Žmonių kalbos apie ją. Šios knygos ir tuo pačiu pagrindinio veikėjo Iteno Holio pabaiga susilaukė dvejopos nuomonės, tad nusprendžiau išsiaiškinti pati kaip yra iš tikrųjų ir perskaityti šį klasikinį kūrinį. Aš nežadu čia atpasakoti turinio, noriu tik apžvelgti keletą man patikusių, įsiminusių detalių.
Taigi knygą skaityti iti lengva, ji kupina trumpų, kasdieniškų dialogų, aprašymai nevargina ir yra minimalūs. Laikmetis nėra labai griežtai apibrėžtas, nors iš tiesų veiksmas vyksta 1960-aisias, Niu Beitaune. Kas smarkiai užkliuvo, tai kokakola. Ją po darbo dienos pardavėjas vis išgerdavo su Džou. Be abejo dar įstrigo talismanas, Iteno tėvo laikrodis ir Iteno bosas italas Marulas.

Talismanas atrodo toks nekaltas dalykėlis, bet ar tikrai? Šioje knygoje jis ne tik išgelbėjo nuo fiasko, bet ir išgelbėja žmogaus gyvybę. Iteno tėvo laikrodis buvo palygintas su jo draugo širdimi, kuris sustojo, o po kurio laiko Itenui buvo pranešta, kad Denis mirė. O Marulas man bene labiausiai patikęs veikėjas šioje knygoje. Jis atvyko į Ameriką nelegaliai, nors tikrai mylėjo šią šalį, iš jo atėmė viską, ką turėjo, tačiau jis tikėjo gerumu ir sąžiningumu iki to laiko, kol suprato, kad čia tokia vieta, kur būdamas sąžiningu neužsidirbsi ir tapo žiauriu. Tačiau, kai teko palikti šalį dėl nelegalaus atvykimo, jis savo parduotuvę padovanojo savo sąžiningui darbuotojui Itenui, nes jis jam lyg šventasis, vienintelis sąžiningas žmogus. Nors tas sąžiningumas buvo ant labai plonytės ribos.

Ar lengva būti šventuoju? Ar verta? Kas nutinka blogiems žmonėms? Kas valdo pasaulį? Ar pinigai tikrai yra svarbiausi mūsų gyvenime?

Labai rekomenduoju šią knygą perskaityti tiems, kurie nėra tikri dėl savo gyvenimo kelių. "Kad dar vienas žiburys neužgestų"