Pirmas dalykas, kurį padariau užvertus paskutinį kknygos puslapį, paskambinau sesei ir padėkojau, kad rinkdama man plokšteles, prigriebė ir Vivaldžio "Four Seasons"! Dar niekada gyvenime neklausiau jos būdama tokia laiminga....

Pirmas dalykas, kurį padariau užvertus paskutinį kknygos puslapį, paskambinau sesei ir padėkojau, kad rinkdama man plokšteles, prigriebė ir Vivaldžio "Four Seasons"! Dar niekada gyvenime neklausiau jos būdama tokia laiminga. Apskritai nepamenu, kada paskutinį kartą buvau ją ištrauktus iš voko - gerą pusmetį ant patefono sukosi vien tik "Sad human".
Komentaruose teko užmatyti mintį apie viršelį. Turiu pripažinti, kad, mano atveju, jis taip pat yra "kaltas", kad į rankas paėmiau šią knygą, kuri gulėjo pas mamą bibliotekoje. Pasižiūrėjau - gražus, paskaičiau anotaciją - meilės istorija. Kiek nuliūdai. Galvojau, kad bus nesąmonė, absoliuti banalybė. Bet faktas, kad knygoje rašoma apie plokštelių parduotuvę, neleido man parvažiuoti namo be šios knygos kuprinėje. Beje, ir viršelis. Sakykit, ką norit, bet jis tikrai sukelia gražius jausmus, priverčia išspausti šypseną.
Vėlgi komentaruose pastebėjau, kad yra nepatenkintų pabaigą, kad ji kiek per saldi. Galbūt, nežinau. Gal kiek ir priminė holivudinius filmus, jų pabaigas, bet man tai netrukdė, aš vis dar buvau pagauta ir užburta iš knygos slindančios muzikos. Ta prasme, meilės istorija man visiškai nebuvo įdomi, aš net labai į ją dėmesio nekreipiau. Atrodė, jog jos net nebuvo. Mano nuomone, viskas buvo sudėliota taip, kad skaitytojas per daug jos nepastebėtų: veikėjai, muzika, įvykių eiga - viskas puikiai. Man daugiau svarbiau knygoje buvo plokštelės, sugebėjimas prie jų prieiti, apie jas kalbėti. Tai buvo taip nuostabu, tikra ir malonu skaityti. Manau, kad tai bus visiems, kurie namuose turi bent vieną plokštelę. Būtent plokštelę. Vinilas kažkiek dirbtinai ir netikrai skamba. Ypač po šios knygos.
Tačiau knygoje galima įžvelgti ir vertybinę pusę - ištikymbę sau ir tam, ką darai, kitam žmogui, draugiškumą, sąžiningumą prieš save ir prieš kitus. Žodžiu, ką aš čia kalbu. Jau ir taip gana daug parašiau, atsibos skaityt tiems, kurie skaikys. Jei turit minčių paskaityt šią knygą, nebijokit, paimkit ją. Blogiausiu atveju galėsit jos nebaigti ir viskas. O aš toliau dar kartą versiu knygos puslapius ir ieškosiu joje muzikos!
Taigi, gero skaitymo ir gero klausymo!

Visų pirma norėčiau pradėti nuo to, jog man be galo gražus šios knygos viršelis 😍✨ Toks, kurį norisi vis pačiupinėti. Be to mano akimis, pats viršelis jau pasakoja istoriją 🤩 Bet apie viską nuo pradžių.

Istorija...

Visų pirma norėčiau pradėti nuo to, jog man be galo gražus šios knygos viršelis 😍✨ Toks, kurį norisi vis pačiupinėti. Be to mano akimis, pats viršelis jau pasakoja istoriją 🤩 Bet apie viską nuo pradžių.

Istorija su kuria susipažinsime šioje knygoje prasideda 1988 metais. Tai pasakojimas apie keletą krautuvėlių įsikūrusių Vienybės gatvėje. Bene iš jų pagrindinė - plokštelių parduotuvė.
Šios parduotuvės savininkas Frankas be galo padeda savo klientams, puikiai parinkdamas jiems dainas, kurios būtent tuo metu jiems labiausiai reikia.
Tačiau vieną dieną netikėtai prie jo parduotuvės pasirodo mergina žaliu paltu. Ji neturi jokio supratimo ir Frankas tikriausiai pirmą kartą nežino, ką jai pasiūlyti. Ji paprašo, jog Frankas ją pamokytų ir papasakotų viską ką žino apie muziką. Taip jie pradeda susitikėtini ir nejučia atsiskleidžia kiekvieno iš jų istorija bei užsimezga labai stiprus tarpusavio ryšys..

Tai tokia istorija, kurią skaitai ir mėgaujiesi. Skaitant apie muziką, tiesiog norėjosi jos klausytis ir išgirsti tai, ką girdi knygos herojai. Labai lengvas, jaukus ir įtraukiantis pasakojimas, kurį pasirinkau skaityti labai tinkamu metu. Man šiuo metu tokios istorijos ir norėjosi ❤️ Kiekvienas herojus su savo skauduliais bei nusivylimais, bet vis dar turintis viltį surasti tą vienintelę savo gyvenimo meilę. Galbūt pabaiga buvo nuspėjama, bet man labai tiko, jog baigėsi būtent taip, o ne kitaip.. Bent šioje istorijoje 😉
Perskaitykite, kam norisi jautrios bei gyvenimiškos knygos.