Galiu teigti, kad Haruki Murakami yra vienas mano mėgstamiausių rašytojų, tai ši knygą mano rankose atsidūrė tikrai ne netyčia. 

Vienas didžiausių šios knygos pliusų yra tai, kad autorius apibūdiną kiekvieną veikėją....

Galiu teigti, kad Haruki Murakami yra vienas mano mėgstamiausių rašytojų, tai ši knygą mano rankose atsidūrė tikrai ne netyčia. 

Vienas didžiausių šios knygos pliusų yra tai, kad autorius apibūdiną kiekvieną veikėją. Jie neatsiranda tiesiog iš niekur. Yra papsakojama, kas juos tokius padrė ir koikie jie yra ištiesų.Kiekvienas veikėjas turi savyje kažką kas skaitytojus sužavi. Sumirė - mergina apie kurią sukasi visa knygą, mano nuomone neeilinė mergina, kuri dėl savo tikslo gali padaryti tikrai daug. Jaunas mokytojas, visos knygos pasakotojas, savo paprastumu, meile ir noru susivaldyti tikrai patraukia širdį, o Miū... Vien skaitant apie ją susidaro tikrai neeilinės moters paveikslas, kurio idealo nori pasiekti ne viena moteris.

Ši knyga, kaip ir visos kitos autoriaus knygos, tikrai gera. Tačiau knygos gale man pritrūko netikėtos, nustebinančios kulminacijos, kuris sukrėsti ir priverstu knygą perskaityti dar kartą.

Knyga skaitėsi be galo lengvai ir greitai, Kaip visada, šio autoriau knygos nepavadinčiau paprasta, nors iš pirmo žvilgsnio gali taip pasirodyti.
Pagrindinis knygos veikėjas, pasakotojas. - jaunas mokytojas, paslapčia mylintis...

Knyga skaitėsi be galo lengvai ir greitai, Kaip visada, šio autoriau knygos nepavadinčiau paprasta, nors iš pirmo žvilgsnio gali taip pasirodyti.
Pagrindinis knygos veikėjas, pasakotojas. - jaunas mokytojas, paslapčia mylintis savo geriausią draugę - Sumirę. Jis ir pasakoja šios jaunos merginos, trokštančios tapti rašytoja, gyvenimo istoriją. Deja, Sumirė jo nemyli. Ji įsimyli moterį, žaviąją Miū. Šios dvi moterys iškeliauja darbo reikalais, atsiduria nedidelėje Graikijos saloje. Ir ten Sumirė dingsta. Knygos pasakotojas iškeliauja jos ieškoti.
Knygą labai sunku apibūdinti: nei tai romanas, nei detektyvas. Autorius turi labai savitą rašymo stilių. Rodos, rašo labai paprastai apie eilinius dalykus, bet kartu po tuo paprastumu slypi kažkas nepaprastas, kas verčia susimąstyti.
Iš esmės knygoje pasakojama apie vienatvę, meilę, liūdesį ir ilgesį. Autorius lygina žmones su Žemės palydovais, Sputnikais:
"Tada supratau, kad nors mes atrodėme puikios pakeleivės, iš tiesų tebuvome vieniši metalo luitai, brėžiantys kosmose savo paskiras trajektorijas. Iš tolo jie atrodo ir gražios krintančios žvaigždės, bet realybėje mes tesame uždaryti po vieną tarsi niekur negalintys išeiti kaliniai. Atsitiktinai sutapus dviejų palydovų orbitoms mes štai taip susitinkam. Galbūt ir sugebam paliesti vieni kitų širdis. Bet tai tetrunka vos porą akimirkų. Kitą sekundę mes vėl absoliučioje vienumoje. Kol kada nors sudegsime ir virsime nuliu. "

Romano Mylimoji Sputnik veiksmą vienija meilės trikampis ir detektyvinė istorija – dažnai sutinkamos populiariosios literatūros priemonės siužetui ritinti, – tačiau sunkiai pavadinčiau knygą lengvais ir...

Romano Mylimoji Sputnik veiksmą vienija meilės trikampis ir detektyvinė istorija – dažnai sutinkamos populiariosios literatūros priemonės siužetui ritinti, – tačiau sunkiai pavadinčiau knygą lengvais ir neįpareigojančiais savaitgalio skaitiniais. Nors rašytojo vaizdingi sakiniai ir slysta lyg per sviestą, tačiau jis moka ir sustoti, neįkyriai paaiškindamas ir išryškindamas svarbiausią – tereikia kartu sustoti ir įsiklausyti. Tiek meilės trikampis, tiek detektyvinė istorija autoriui nerūpi. Jam nerūpi atsakyti į klausimą kur dingo Sumirė, kas iš tiesų atsitiko. Susidarė įspūdis, kad svarbus tik pats įvykis ir tai, kaip jis paveikia ir keičia pagrindinį pasakotoją.
Mylimoji Sputnik romanas apie jaunystės svajones ir realybę. Apie sapno ir tikrovės, šiapusybės ir anapusybės, dvasios ir kūno susidūrimą. Tai knyga apie draugystę, meilę ir vienišumą. Apie netektis ir nusivylimą, kuris tampa akstinu gyventi toliau. Iš tiesų, tai romanas apie mus. Apie mus jaunus. Jaunus ir gyvenančius, tampančius, suvokiančius, ir susitaikančius.
Daugiau apie knygą: http://soberruby.blogspot.lt/2015/08/haruki-murakami-mylimoji-sputnik.html

"Mylimoji Sputnik" - tai pirmoji Haruki Murakami knyga, kurią skaičiau, ir kuri atsidūrė mano sąraše tik dėl to, jog likau sužavėta draugės atsiliepimo.

Taip prasidėjo mistiška, intriguojanti, vaizdinga kelionė į jausmų...

"Mylimoji Sputnik" - tai pirmoji Haruki Murakami knyga, kurią skaičiau, ir kuri atsidūrė mano sąraše tik dėl to, jog likau sužavėta draugės atsiliepimo.

Taip prasidėjo mistiška, intriguojanti, vaizdinga kelionė į jausmų pasaulį, kuriame persipina santykiai ir slapčiausi išgyvenimai. Svarstau, kokiais žodžiais įprasminti patyrimą apie vienatvę ir meilę, kuris persismelkė manyje skaitant šią knygą... Jie neateina.

Lieka tik jausmas, kad autorius sugebėjo paklaidint vesdamas paskui šios knygos herojus. Tačiau net ir tai nekelia erzulio ar nusivylimo. Priešingai, norisi eiti giliau ir pasiklysti dar labiau, jog galų gale rasčiau išėjimą vedanti nauju keliu. Atrasti save ir atrasti kelią pas tuos, su kuriais nesinori prasilenkti tik trumpai akimirkai, bet norisi šiek tiek skrieti drauge.

Vertinimas: 3/5

Komentaras: Na net nežinau, patiko man ši knyga, bet tikrai nesužavėjo kaip kitos autoriaus knygos. Gal per daug jų perskaičiau? Gal negali visos būti puikios? O gal tiesiog netinkamu metu skaičiau?

"Ši...

Vertinimas: 3/5

Komentaras: Na net nežinau, patiko man ši knyga, bet tikrai nesužavėjo kaip kitos autoriaus knygos. Gal per daug jų perskaičiau? Gal negali visos būti puikios? O gal tiesiog netinkamu metu skaičiau?

"Ši moteris myli Sumirę. Tačiau nejaučia jai lytinio potraukio. Sumirė šią moterį myli ir jaučia jai lytinį potraukį. Aš myliu Sumirę, jaučiu jai lytinį potraukį. Aš Sumirei patinku, bet ji manęs nemyli ir negali pajusti man lytinio potraukio. Aš galiu pajusti lytinį potraukį kitai bevardei merginai. Tačiau jos nemyliu." ( 124 psl.)

Ir jie visi be galo vieniši. Knyga ir yra apie vienatvę, tačiau "murakamiškas" rašymo stilius neleidžia nuobodžiauti, jo rašyti dialogai yra fantastiški, bet gaila jų čia buvo per mažai. Plėtojama įdomi mintis apie dvi atskiras asmenybės dalis, kaip visada kyla daug klausimų, į kuriuos atsakymų belieka ieškoti kapstantis savo mintyse.

P.S. Jei esate susipažinę su H.Murakami kūryba, tai būtinai skaitykite ir šią knyga, bet jei susipažinti dar neteko, tai siūlau pažintį pradėti ne šios knygos pagalba.

Aprašymas:

Sumirė trokšta tapti rašytoja. Ji pamilsta Miū, tačiau žodžiai ima jos nebeklausyti, ji nebegali rašyti. Sumirė ir Miū išvyksta į ožkų nusėtą Graikijos salą. Išvyksta, sušvyti, ir išnyksta... "Sputnikiškas" romanas - meilės istorija, kupina vizijų ir sapnų, galiausiai tampanti gilia meditacija apie žmogaus vienatvę ir ilgesį.

Jei bendrausi su keistuoliais, anksčiau ar vėliau nebeturėsi tos ramybės, kurią dabar turi.

Murakami taip nerašė arba bent jau neatsimenu, kad būtų taip kur užrašęs. Čia aš taip perskaitau jo knygas - nesvarbu, kurią...

Jei bendrausi su keistuoliais, anksčiau ar vėliau nebeturėsi tos ramybės, kurią dabar turi.

Murakami taip nerašė arba bent jau neatsimenu, kad būtų taip kur užrašęs. Čia aš taip perskaitau jo knygas - nesvarbu, kurią bepasiimčiau. Lygiai taip perskaičiau ir šią. Apie iš pažiūros eilinį jauną mokytoją, gyvenantį paprastą ir ramų gyvenimą, kurį karts nuo karto sujaukia (jei tai 4 valanda ryto) arba praskaidrina (jei tai ne 4 valanda ryto) geros draugės skambutis iš telefono būdelės netoli jos namų. Kol vieną naktį jam paskambina visai ne draugė ir gyvenimas lieka ramus tik paviršiumi.

Knygos nugarėlėje rašoma, kad čia knyga apie vienatvę. Aš ją skaičiau kaip knygą apie santykius, rūpestį ir pasitikėjimą kitu ir savimi. Dar kaip knygą apie asmenines paslaptis, kurios gali būti baisios tik pačiam jų savininkui, tačiau vis tiek pastato sienas tarp žmonių. Kol kažkas ryžtasi nueiti anapus sienos, net ir neturėdamas jokių garantijų, kad iš tos kelionės bus naudos.

Man patinka, kad Murakami knygų veikėjai turi keistų draugų. Ir kad tą dieną, kai jų gyvenimas meta iššūkį, jie jį priima. Tam, kad pradėtų gyventi.

Skaityti pirmą kartą H. Murakamį, kai ko gero, jau visi jį perskaitė, turbūt irgi iššūkis. Stengiausi neskaityti, ką rašo kiti ir ką apie jį kalba ar kalbėjo.

Iš dviejų šio autoriaus knygų šiems metams pirmąja...

Skaityti pirmą kartą H. Murakamį, kai ko gero, jau visi jį perskaitė, turbūt irgi iššūkis. Stengiausi neskaityti, ką rašo kiti ir ką apie jį kalba ar kalbėjo.

Iš dviejų šio autoriaus knygų šiems metams pirmąja pasirinkau "Mylimąją Sputnik" - romaną, kuris atvaizduoja klasikinį meilės trikampį. H. Murakamis istoriją pasakoja 25 metų vienišo mokytojo akimis. Jo akiratyje - 22 metų Sumirė, slapta jo simpatija, trokštanti tapti rašytoja, ir vėliau atsirandanti Miū, vyresnio amžiaus moteris, savo plaukus besidažanti juodai, nes per vieną naktį palikta karuselėse, pražilusi. Taigi jis myli slapčia Sumirę, ši pamilsta Miū, pas ją įsidarbina, pradeda mokytis italų kalbos, pakeičia aprangos stilių ir galiausiai Miū su Sumire išvyksta į Europą darbo reikalais. Knygos intriga - vienoje Graikijos salų Sumirė dingsta. Negrįžtamai.

Toks knygos siužetas.

Skaityti lengva, įtraukia, mąstyti per daug nereikia, kartkartėmis sužavi filosofiniai apmąstymai - kad ir tas tradicinis, apie žmones-palydovus-sputnikus gyvenime, subtiliai keliaujama per pasaulį - nuo Japonijos iki Graikijos, kuri ypatingai išjaučiama pasakotojo.

Mano vertinimas: 9/10.