Sunki knyga. Ir skaitėsi sunkiai. Perskaitydavau keletą skyrių ir dėdavau į šalį. Kažkaip per daug. Kartais nebesupranti, kur baigiasi rašytojo vaizduotė. Net nežinau kaip šią knygą reikėtų įvertinti.
Čia matyt viena...

Sunki knyga. Ir skaitėsi sunkiai. Perskaitydavau keletą skyrių ir dėdavau į šalį. Kažkaip per daug. Kartais nebesupranti, kur baigiasi rašytojo vaizduotė. Net nežinau kaip šią knygą reikėtų įvertinti.
Čia matyt viena iš tokių knygų, kurią galbūt reikėtų skaityti keletą kartų. Ir tada vertinti.
Stebina ir rašytojo rašymo stilius: "Aš Icikas Finkelšteinas arba masinis žudikas Maksas Šulcas..." Daug sarkastiško humoro. Ir visiškai nejuokingo, bet priešingai, verčiančio susimąstyti. Kaip žmogus gali pateisinti savo poelgius, teisindamas save, kad elgėsi taip, kaip elgėsi kiti. Žudė. Daugybę žmonių. Visų net neskaičiavo, o po karo pasisavino vieno iš savo paties nužudytųjų tapatybę.
Negaliu teigti, kad knyga bloga. Ji palieka įspūdį. Ir matyt, reikia laiko ją "suvirškinti".
Manyčiau, kad ateityje skaityčiau dar kartą. Ir tada vertinčiau.