Dar viena puiki šio autoriaus knyga. Pati romano istorija man priminė jo geriausią knygą (mano nuomone) „Sidharta“.
Tai romanas, kuris skaitosi pakankamai lengvai, tačiau tikrai nėra banalus. Knyga, mėgstantiems pamąstyti...

Dar viena puiki šio autoriaus knyga. Pati romano istorija man priminė jo geriausią knygą (mano nuomone) „Sidharta“.
Tai romanas, kuris skaitosi pakankamai lengvai, tačiau tikrai nėra banalus. Knyga, mėgstantiems pamąstyti apie gyvenimo prasmę ir save. Du, labai skirtingi personažai, parodantys du skirtingus gyvenimo pasirinkimus: vienas jų vadovaujasi juslėmis ir blaškosi pasaulyje, kitas gyvena dvasingai ir su meile. Kokį gyvenimą pasirinktumėte jūs? Tiek iš vieno, tiek iš kito personažo yra ko pasimokyti.

Hermanas Hesė - Narcizas ir Auksaburnis - Žmogus rekomendavęs perskaityti šią knygą įvardino ją kaip patį geriausią kūrinį, kurį būtina perskaityti. Iš pavadinimo maniau, kad čia bus perkurtas pasakojimas apie Narcizą...

Hermanas Hesė - Narcizas ir Auksaburnis - Žmogus rekomendavęs perskaityti šią knygą įvardino ją kaip patį geriausią kūrinį, kurį būtina perskaityti. Iš pavadinimo maniau, kad čia bus perkurtas pasakojimas apie Narcizą (šiuo žodžiu apibūdinami save per daug ir nepagrįstai vertinantys žmonės). Na, jokio pasakojimo apie Auksaburnį nebuvau girdėjusi, todėl apsiribojau pirmąja dalimi. Pradėjusi skaityti nusprendžiau, kad dėl Narcizo veikėjo būdo buvau teisi. Dėl polinkio į mokslą jis buvo pasipūtęs ir laikė save aukščiau kitų žmonių. Po to, knygoje pasirodė ir kitas veikėjas - Auksaburnis. Pradžioje nesupratau, kokio tipo kūrinį skaitau: perkurtą pasakojimą ar naują "Altorių šešėly" versiją... Vėliau skaitau, skaitau ir... pasirodo Auksaburnis tapo tikru donžuanu, moterų žinovu. Nusivyliau, nes tikėjausi įspūdingesnės knygos pabaigos, nors ji ir buvo netikėta. Nemanau, kad tai buvo pati geriausia mano skaityta knyga, bet nesigailiu ją perskaičiusi.