Vienas geriausių V. Račičko kūrinys, kurį pagaliau gali skaityti kiek labiau subrendę paaugliai. Knyga lengvai skaitoma, vienam vakarui, todėl tikrai net nepavyktų gailėtis. Knygoje gvildenamos paauglių problemos ir jų...

Vienas geriausių V. Račičko kūrinys, kurį pagaliau gali skaityti kiek labiau subrendę paaugliai. Knyga lengvai skaitoma, vienam vakarui, todėl tikrai net nepavyktų gailėtis. Knygoje gvildenamos paauglių problemos ir jų sprendimai. Knygos pabaiga kiek netikėta, graudi. Savižudybė... Ar visi turi atlaikyti gyvenimo sunkumus, ar kai kurie tiesiog turi pasitraukti?

Manęs šis romanas neįtikino, nors jis nėra prastas. Parašyta dienoraščio forma, buvo bandoma atkurti/perteikti penkiolikmetės mąstymą ir jausminę būseną, kai, rodos, pasaulis griūna ir esi vienišas ir nesuprastas. Būtent...

Manęs šis romanas neįtikino, nors jis nėra prastas. Parašyta dienoraščio forma, buvo bandoma atkurti/perteikti penkiolikmetės mąstymą ir jausminę būseną, kai, rodos, pasaulis griūna ir esi vienišas ir nesuprastas. Būtent įvykiai, kurie atsitiko merginai mane labiausiai glumino: atrodė per daug neįtikėtina, kad viskas atsitinka chronologiškai ir seka vienas kitą (tavimi susidomi populiarus vaikinas (jis netraukia); susipažįsti su knygas mylinčia ir vėžiu sergančia mergina, kuri yra/turi polinkį į homoseksualumą ir nusiveda tave į svingerių klubą, ten pamatai, kad berniukas, kurį myli iš tiesų yra gėjus ir tavimi naudojosi kaip priedanga; be visa to pirmą kartą pasimyli su ką tik sutiktu vaikinu (tiesiog iš nesąmoningo susijaudinimo) savo namuose ant sofos, kuris atėjo įdėti spynos į tavo kambarį. Spyna reikalinga tam, kad šuo, kurį priglaudei, nebėgiotų po namus, nes motinos sugyventinis jam alergiškas). Prioritetai, nusivylimai ir nepasitenkinimai. Keturiolikos metų paauglį toks kūrinys turėtų sukrėsti/sujaudinti, ypač turint omeny pabaigą. Žinoma, galima žiūrėti į romaną kaip būdą atskleisti savižudybės priežastį(is), analizuoti jauno žmogaus emocinę būseną, bet vis tiek rekomenduočiau skaityti romaną tik turint mažai laiko ir norint greito ir lengvo skaitymo arba, žinoma, turint tikslinę idėją, pvz., analizuoti savižudybės ir/ar paauglio charakterizavimą literatūroje.

Knygos veikėja penkiolikmetė Deivė Tauraitė gyvena tik su mama. Apie tėvą ji nieko nežino. Bet ,pasirodo, blogiausia ne tai. Staiga mama susiranda naują draugą. O juk dažnai taip atsitinka ir kasdieniniame gyvenime....

Knygos veikėja penkiolikmetė Deivė Tauraitė gyvena tik su mama. Apie tėvą ji nieko nežino. Bet ,pasirodo, blogiausia ne tai. Staiga mama susiranda naują draugą. O juk dažnai taip atsitinka ir kasdieniniame gyvenime. Dažniausiai tuo vaikai nesidžiaugia. Jausmai, problemos, išgyvenimai - viskas perteikta labai tikroviškai. "Nebaigtas dienoraštis" dar įdomus ir tuo, kad jau iš pavadinimo suprantama, kad tai dienoraštis. Tokiu stiliumi parašyti kūriniai visada bus, manau, įdomesni. Juk viskas išdėstyta gana smulkiai, atvirai. Pirmuose puslapiuose trumpai papasakojama kaip ir iš kur atsirado šis merginos dienoraštis, pabaigoje paaiškinama, kodėl dienoraštis ne pas jo savininkę... Visur kitur - merginos pasakojimai, nurodant datas. Atpasakojami dienos įvykiai bei įvairūs nuotykiai.O nuotykių čia išties gana gausu. Jaunos merginos gyvenimas "margas". Nuo gana gąsdinančių nuotykių iki smagių linksmybių.Aprašomi ir užsiėmimai po pamokų, tokie kaip plaukimas baseine, mokyklos šokiai ir t.t.Taigi, šį kūrinį vertinu teigiamai. Jis įdomus, su gyvenimiškomis problemomis.

Savižudybė... Kodėl daugelis iš mūsų gyvenimą baigia savižudybe? Į šį klausimą turbūt niekas negalėtų atsakyti. Juk tiek daug žmonių nušoka nuo balkono, pasikoria tvarte, persipjauna venas. Kodėl? Dėl nalaimingos...

Savižudybė... Kodėl daugelis iš mūsų gyvenimą baigia savižudybe? Į šį klausimą turbūt niekas negalėtų atsakyti. Juk tiek daug žmonių nušoka nuo balkono, pasikoria tvarte, persipjauna venas. Kodėl? Dėl nalaimingos meilės? Skolų? O gal gyventi atsibodo?

Taip galvojo ir Deivė Tauraitė, o pati savo gyvenimą baigė ant traukinio bėgių. Kodėl? Manau, jog jos meilė Valiui buvo nesėkminga. Deivei penkiolika. Ji gera plaukikė, poetė ir labai graži. Mama su Deive gyvena vienos, be tėvo. Mamelė dainuoja aklųjų chore ir suranda savo svajonių princą - neprimatantį Pranuką. Paauglė suranda benamį šuniuką, priglaudžia, pavadina Džodžeriu. Pačiai mergaitei nesiseka meilėje. Kabinėjasi Dvyliktokas Žilvinas Bauba, o princo nepavyksta surasti. Bet štai ateina lapkričio 25 diena, kai ji susipažįsta su savo meile - Valentinu, kol... sužino, kad Valentinas jos niekada nemylėjo, ja naudojosi siekdamas pritapti prie kitų, nes buvo ne tos orientacijos. Kovo 13 dieną Deivė mirė. Nusižudė.

Labai gera mergaitė buvo Deivutė. O gal ne? Gal ji dar rašytojo Vytauto Račicko širdyje gyvena? Gal skaitytojų širdyje gyvuoja? Manoj Širdy ji dar gyva ir laiminga.

Vienas iš gražiausių Deivės eilėraščių.

Einu mišku. Sustoju ir dairaus.

Tarp krūmų lyg ugnelė švyti.

Bet kas ją prižiūrės, kas saugos ją,

Jeigu aplink tik niūrios pelkės plyti?

Gal medžiai milžinai sargai?

O gal baltuolės plukės?

Ir skubinuos ugnelės link

Aš džiaugsmo kupina, suplukus.

Bet kas gi čia? Tai ne ugnis -

Krūmelis tarsi laužas švyti

Ir norisi visiems suukt:

-Žiūrėkit, žalčialunkis žydi!

O tai paskutinis Deivės eilėraštis. Parašius šį eilėraštį ji nusižudė.

Prašau, nekaltinkit manęs

Ir nieko nieko nesakykit

Dėl to, kad neišmokau aš

Kažkam ir dėl kažko patikti.

Nepykit ant manęs, kad aš nemoku

Lankstytis prieš kitus.

Geriau atsiimu paskirtus man

Dygius, skaudžius žodžius.

Nepykit ant manęs, kad įšeinu

Ir palieku visus

Juk man tikrai už jus geriau -

Lietaus lašai, niūrus dangus.