"Iš tokių kraštutinybių susidėjo jo gyvenimas - nerišlus, trūkčiojantis, padrikas. Jame buvo visokiausių polinkių, visų įmanomų priešingybių, o tarp tų priešingybių visos tarpinės pakopos, o tarp tų polinkių - visi...

"Iš tokių kraštutinybių susidėjo jo gyvenimas - nerišlus, trūkčiojantis, padrikas. Jame buvo visokiausių polinkių, visų įmanomų priešingybių, o tarp tų priešingybių visos tarpinės pakopos, o tarp tų polinkių - visi jų deriniai. Nelygu koks laikas ir vieta, nelygu kaip prispiria aplinkybės ar menkas faktas ar žodis, nelygu daug slaptingesnės vidinės srovės, nekintamas jo esybės stuburas įgydavo itin permainingų, trumpalaikių, keistų bruožų. Priklausomai nuo ypatingos organinės jo būsenos sustiprėdavo vienas ar kitas polinkis; ir tas polinkis tapdavo traukos centru, apie kurį imdavo suktis tiesiogiai susiję būsenos ir polinkiai; pamažėle imdavo telktis vis didesnės jų sankaupos. Tuomet jo asmenybės svorio centras pasislinkdavo, ir ji imdavo keistis. Tykios kraujo ir minčių bangos, skalaujančios nekintamą jo esybės stuburą, palengva ar bematant, išplaudavo naujas sielas. Jis buvo daugiasielis"

"Nekaltasis" - antrasis italų rašytojo Gabriele d'Annunzio romanas. Brandus, gilus, skaitymo išgyvenimų vertas kūrinys apie vyrą, besiblaškantį tarp geidulių, pataikavimo savo įgeidžiams ir pareigos šeimai, žmogų, kurio skausmingus meilės išgyvenimus papildo panieka, geismas, netikėti įgeidžiai, vedantys prie pamišimo ribos, pavydo kurstomo kūniško aistra. Romano herojus, rafinuotas aristokratas, silpnavalis, veidmainis ir palaidūnas, savo gyvenimo dievu pasirenka aistra, kūniškus poreikius, praranda dvasinę pusiausvyrą ir panyra į nepaliaujamų dvejonių verpetą. Jo kūnas atsidavęs aistrai, o protas - meilei. Tulijus Ermilis , tarnauja malonumams, o malonumai tarnauja jam, bet kokiomis jo apraiškomis, bet kokiomis formomis.

Nuo pirmųjų kūrinio eilučių juntama plati, išraiškinga, poetiškai turtinga rašytojo vaizduotė, stiprus filosofinis pagrindas. Vaizdų, daiktų, objektų aprašymus rašytojas atlikdamas itin detaliai, vaizdžiai, su pasimėgavimu, dėl to skaitytojas jaučiasi lyg persikėles į XVIII amžiaus pabaigą, stebintis veikėjų emocijas, jausmus paslėptus po rafinuota kauke.
Moteris - viena svarbiausių vietų Tulijaus gyvenime užima moters pasaulio studijos. Visas dienos spalvas jis mato per moters grožio sampratos prizmę. Romane herojaus gyvenimas perpintas dviejomis moterimis: fatališkąją Tereza, moterimi, kuri sukelia Tulijui savanaudiškumą , gyvulišką prigimtį, kuri vis labiau jį glemžiasi, ima gožti visas gerąsias jo savybes, neleidžia nė kiek atsikvėpti, su kuria Tulijų sieja kūniška aistra, ir poetiškąją, gležnąją Džulijana, stipria, sąžininga moterimi, jo žmona, kuri jam kelia gailesti, širdgėlą, siejasi su estetinė svajonė apie moralinę didybę, primeną jam pasibaigusią judviejų meilę ir tik supratęs ją jau praradęs suprantą, kad juodu sieja dvasiška meilė. Kūnas ir siela. Žmogaus ir Visatos harmonija. Tulijaus siela persunkta moterystės paslapties, nuo laukinio kūniško geismo iki pat žemiškosios moters išaukštinimo, sutapatinimo jos su dievu. Daugelis įvardys tai kaip tradicinę įsimylėjusio žmogaus klaidą, bet rašytojas pateikia tai nepaprasta poezijos kalba, tad skaitytojas pasijus tarsi teatre, kurio scenoje išgyvenama nežemiška jausmų vizija. Moters grožis prisodrina sielą džiugios muzikos burtais.
D'Annunzio "Nekaltajame" kiekvienas personažas gina savo iliuzinį pasaulį, beviltiškoje dvikovoje su tikrove. "Būdamas kitoks nei visi ir turėdamas savitą gyvenimo sampratą, galiu teisėtai išsilaisvinti nuo pareigų, kurias kiti norėtų man primesti, galiu teisėtai niekinti kitų nuomonę ir gyventi visiškai atsidavęs savo ypatingai prigimčiai." Pagrindinis herojus net suprasdamas savo ydas, klaidas, nusikaltimus žmonai, negali atsisakyti kūniškų poreikių ir teisina save žmonos atžvilgiu, kuri myli jį kaip vaiką - besąlygiškai, pasiaukojančiai, nepasiduodama nevilčiai ir nusivylimams.
D'Annunzio "Nekaltąjį" skaičiau tarsi būčiau ištroškusi ir tik šis gyvybės vanduo galėtų mane atgaivinti, tarsi būčiau pametęs kažką, kas nepaprastai svarbu mano egzistencijai, nuo ko priklausė mano gimimas, nuo ko priklauso dabartis, kas turės įtakos mano mirčiai. Gyvenimo poezija. Taip įvardinčiau tai, ką radau. Per poetinių ieškojimų prizmę matyti žemišką esatį, su mistiniu vidiniu susikaupimu, liepsnojantį balta spalva - kaip Nekaltojo.