Puikus detektyvas, man viena geriausių Hūlės bylų. Kartais Haris mane erzina, jis toks vyriškas ir kartu problemiškas, tačiau šioje knygoje, kurioje susipina dvi tiriamos bylos, niekas nekliudė. Daug įtampos, nusikaltimo...

Puikus detektyvas, man viena geriausių Hūlės bylų. Kartais Haris mane erzina, jis toks vyriškas ir kartu problemiškas, tačiau šioje knygoje, kurioje susipina dvi tiriamos bylos, niekas nekliudė. Daug įtampos, nusikaltimo siužetai įdomūs ir pats kelias į išsiaiškinimą įdomus. Ir pabaiga verčianti ieškoti kitos Hūlės bylos :)

Juk būna kartais akimirkų, kai norisi paskaityti tiesiog gerą detektyvą. Be jokių super agentų ar politinių intrigų, ar pasaulinio masto teroristinių išpuolių. Norisi tokio detektyvo, kuris įtrauktų nuo pirmų puslapių....

Juk būna kartais akimirkų, kai norisi paskaityti tiesiog gerą detektyvą. Be jokių super agentų ar politinių intrigų, ar pasaulinio masto teroristinių išpuolių. Norisi tokio detektyvo, kuris įtrauktų nuo pirmų puslapių. "Nemezidė" man ir buvo tokiu detektyvu. Tiesa, tai ne pirmoji knyga apie policijos detektyvą Harį Hūlę, tačiau tas visiškai netrukdė.

Knygos pagrindinė tiriama byla - banko apiplėšimas, pasibaigęs žmogžudyste. Bėda ta, jog toks apiplėšimas buvo ne vienas. Dar prisideda ir buvusios Hario Hūlės merginos mirtis. Nors oficialiai tai - savižudybė, tačiau Haris pats vienas slapta tiria ir šį įvykį. Ne tik dėl draugės, bet ir dėl savęs - jis paskutinis turėjęs ją matyti gyvą, bet nieko neatsimena... Ne ne, jokių galvos traukų ar amnezijų čia nėra, tiesiog daug alkoholio.

Įdomus ir pats veikėjas - Haris Hūlė. Darbui atsidavęs, geras policininkas, kuris turi problemų su alkoholiu. Ne visi kolegos šią ydą pateisina. Sakoma, kad policininką galimą pažinti tik į jį pažvelgus. Na, o pažvelgus į Harį Hūlę pirmiausia pagalvosi - alkoholikas. Ir tai yra nusikaltėlių, kurie policininkus atpažins visur, įvertinimas. Argi ne įdomus ir kiek netradicinis pagrindinis knygos veikėjas?