Pirmas mano susidūrimas su šiuo Stefanu Zweigu. Kiek pamenu, mokykloje neteko jo girdėti. Žinoma, čia ir mano pačios didžiulė kaltė ir apsileidimas. Bet geriau vėliau paimti kokią nors daugumos dar mokykloje perskaitytą...

Pirmas mano susidūrimas su šiuo Stefanu Zweigu. Kiek pamenu, mokykloje neteko jo girdėti. Žinoma, čia ir mano pačios didžiulė kaltė ir apsileidimas. Bet geriau vėliau paimti kokią nors daugumos dar mokykloje perskaitytą knygą ar žinomą autorių, turint šiokios tokios patirties ir didesnį suvokimą ir su juo susipažinti, negu tai daryti dėl to, kad visi mano draugai jau skaitė, žino, o aš dar ne. Kalbant apie pačią knygą, gal kartais buvo painu ir nelabai likau supratusi, kas ir kaip, bet bendram knygos supratimui ir perskaitymui tai neturėjo didelės ar netgi neigiamos įtakos. Šiaip gana įdomiai pateikiamas S. Zweigo gyvenimas klajojant iš valstybės į valstybę, bandant kabintis į gyvenimą, kūrybą. Knygos autorius atskleidžia įdomią, savotišką, mano manymu, keistą rašytojo asmenybę. Turbūt šiais laikais tokių nelabai rastume, o jei tokių ir yra, manau, jos nekeltų didelio susižavėjimo. Galbūt šiais laikais net neįmanoma būt tokiais kaip S. Zweigas ar apskritai XX a. pr. rašytojai. Kokie ryšiai, pažintys, erudicija, atsidavimas kūrybai, pati kūryba, žodžiu, viskas - skaitai su tokiu pasimėgavimu ir pakeltais antakiais is nuostabos, kad net žodžių trūksta. Manau, kad dėmesio knyga tikrai verta net ir tų, kuriems S. Zweigas lygiai taip pat kaip ir man nelabai ką sakė ar yra įdomus, domina jo kūrybą. Per šią asmenybę ir knygą galima pajusti ir pabandyti įsivaizduoti, ką apskritai išgyveno ir patyrė ne tik rašytojai, bet apskritai menininkai XX a. katastrofų akivaizdoje, ką teko patirti. Be to, knygoje yra fotografijų, kurios labai puikiai papildo tekstą, leidžia dar geriau pajusti to laiko dvasią ar su ja susipažinti.