Mokykloje manęs U. Eco kūryba, deja, bet nesužavėjo, tad iki šios knygos perskaitymo buvau skaičiusi tik rašytojo kūrinių ištraukas per literatūros pamokas. Iš tikrųjų nuėjusi į biblioteką net neketinau pasiimti ir namo...

Mokykloje manęs U. Eco kūryba, deja, bet nesužavėjo, tad iki šios knygos perskaitymo buvau skaičiusi tik rašytojo kūrinių ištraukas per literatūros pamokas. Iš tikrųjų nuėjusi į biblioteką net neketinau pasiimti ir namo parsinešti ką nors iš Eco kūrybos, tai nutiko natūraliai - akis užkliuvo už lentynoje padėtos Nr. 0 knygos ir viskas. Paskaičiau anotaciją - kodėl gi nepaskaičius. Knygą perskaičiau ganėtinai greitai (per dvi dienas), atsižvelgiant į laiką, skirtą skaitymui. Kaip ir minėjau, nesu skaičiusi kitų rašytojo darbų, tad negaliu vertinti ar šis darbas yra prasčiausias iš U. Eco darbų. Visgi pati istorija yra ganėtinai įdomi, kabinanti ir tikrai nesigailiu, kad ją perskaičiau. Galbūt netgi kaip tik džiaugiuosi, jog nuo šios knygos pradėjau pažintį su U. Eco kūryba (iš mokyklos laikų nelabai ką ir tepamenu), kadangi dabar atsivėrė kelias skaityti vis geresnius ir geresnius rašytojo darbus :).

Man asmeniškai Umberto Eco yra sudėtingas rašytojas, jo knygos reikalauja daug papildomų žinių, deja, dar nesugebėjau įveikti "Fuko švytuoklės", tačiau "Nr.0" gerai atspindi rašytojo stilių, yra intriguojanti ir verčia...

Man asmeniškai Umberto Eco yra sudėtingas rašytojas, jo knygos reikalauja daug papildomų žinių, deja, dar nesugebėjau įveikti "Fuko švytuoklės", tačiau "Nr.0" gerai atspindi rašytojo stilių, yra intriguojanti ir verčia pamąstyti apie sąmoningą nuomonę - kiek ją susidarome patys, o kiek ją įtakoja aplinka. Atrodo, kad žiniasklaidai labai lengva kvailinti žmones, pora mėnesių pamokų ir jau nesunkiai galima žaisti su žmonių protais.