Puiki knyga, pateikianti ne tik biografinių faktų, visiems žinomų, bet ir bandanti apžvelgti poetės elgesio motyvus. Prisipažinsiu, kad nesu iš tų, smerkiančių Salomėją Nėrį, todėl buvo labai įdomu skaityti tuos...

Puiki knyga, pateikianti ne tik biografinių faktų, visiems žinomų, bet ir bandanti apžvelgti poetės elgesio motyvus. Prisipažinsiu, kad nesu iš tų, smerkiančių Salomėją Nėrį, todėl buvo labai įdomu skaityti tuos įvairius balsus. Ir sąsajos su šventuoju raštu labai čia tinka.

Knyga, kuri sukėlė keistus jausmus: nei tai buvo pyktis, nei gailestis, nei nusivylimas, nei džiaugsmas. Tiesiog kažkoks visų jausmų mišinys, ko gero, taip įvardinti būtų tikslingiausia. Praėjo gera savaite, kuomet baigiau...

Knyga, kuri sukėlė keistus jausmus: nei tai buvo pyktis, nei gailestis, nei nusivylimas, nei džiaugsmas. Tiesiog kažkoks visų jausmų mišinys, ko gero, taip įvardinti būtų tikslingiausia. Praėjo gera savaite, kuomet baigiau skaityt, bet jausmas toks lyg vis dar ją besinešioju kuprinėje, važiuodama troleibusu išsitrauksiu, prieš miegą kelis skyrius perversiu. Bet kad ne, kuprinėje jos nėra, prie lovos taip pat nebeguli...
Tiesą sakant,net nežinau, ko tikėjaus iš šios knygos. Jei ir tikėjaus rasti atsakymus į klausimus ar Salomėja žinojo, ką daro, su kuo susideda, ar gailisi savo sprendimų, ar jaučia kaltę, tai tikrai ne knygoje tikėjaus juos rasti. Autorė labai aiškiai per knygos pristatymą Knygų mugėje (Rašytojų sąjungoje vykusiame knygos pristatyme neteko būti), pasakė, kad ji neadvakataus Salomėjai, kad nepateiks konkrečių atsakymų, pasiteisinimų ar dar kažko. Autorė paliko pačiam skaitytojui nuspręsti, ką daryti su Nėrimi. Žinau tik vieną, kad daugiau niekada nebekartosiu frazės, kad jei ne ji ar ne jie, tai būtų kas nors kitas. Teisybės yra, bet ar dabar tai svarbu? Nemanau.
Užvertus knygą dar gana ilgai žiūrėjau į viršelyje esančios moters fotografiją. Po to ir tas, kurios knygos viduje. Sunku pasakyt, kodėl taip dariau. Gal bandžiau ieškoti atsakymų į man rūpimus klausimus? Galbūt. Tačiau radau vieną, kurio visai nesitikėjau ir net nekėliau - visi apie Salomėją kalba tik kaip apie poetę, Stalino saulės parvežėja ir t.t., bet niekas nekalba apie ją kaip apie žmogų - tikrą, kažkada gyvenusį, klydusį, pasirinkusį tai, kaip jam atrodė geriausia. Nuotraukoje su Bernardu ir Balandėliu mačiau žmogų, realiai gyvenusį žmogų. Kažkaip perėjo. Atrodo, savaime suprantamas dalykas, bet tiesiog apie tai nepagalvoji ir tiek.
Kadangi ir man teko skaityti romaną apie V. Mačernį, galiu pasakyti, kad tikėjaus kažko panašaus, tad paskaičius pirmus kelis skyrius lyg ir buvo šioks toks nusivylimas, bet jis labai greitai dingo, kaip dingo ir šių knygų lyginimas. Man jos per daug skirtingos, kad būtų galima jas kažkokiu būdu gretinti. Ji tiesiog buvo man visiškai kitokia - su savais pliusais, savais minusais. Skaityti įdomu ir verta jas abi! Kaip ir abiejų poetų kūrybą!!!

Salomėja Nėris - mano mokyklos laikų poetė, ir šios moters statulą matydavau kiekvieną dieną mokyklos fojė, o portretą - renginių salėje. Tuo laiku gyventi ir kurti - tiesiog nedėkingas likimas. O knyga - patiko mažiau...

Salomėja Nėris - mano mokyklos laikų poetė, ir šios moters statulą matydavau kiekvieną dieną mokyklos fojė, o portretą - renginių salėje. Tuo laiku gyventi ir kurti - tiesiog nedėkingas likimas. O knyga - patiko mažiau nei apie Mačernį, tokia visa įtempta, jaučiau nepasitenkinimą kaip viskas vyko - nepatiko - žmonės, poelgiai, situacijos. Neigiu.