Dar viena labai įdomi ir gyli Richard Bach knyga.
Šį kartą autorius užmezga dialogą su savo vidiniu vaiku, kurį buvo užmiršęs ilgus metus. Mokydamas jį, mokosi ir pats. Pradeda įžvelgti ir prisiminti dalykus, kuriuos...

Dar viena labai įdomi ir gyli Richard Bach knyga.
Šį kartą autorius užmezga dialogą su savo vidiniu vaiku, kurį buvo užmiršęs ilgus metus. Mokydamas jį, mokosi ir pats. Pradeda įžvelgti ir prisiminti dalykus, kuriuos tarėsi jau seniai užmiršęs.
Labai teigiamai vertinu tuos knygos skyrelius, kuriuose autorius kalba apie dviejų žmonių santykius poroje, santuokoje... Šio žmogaus mintys apie tai labai pagrįstos ir teisingos. Verta paskaityti ir suprasti.
Galbūt ši citata iš knygos, padės apsispręsti ar norit ją perskaityti:
"Metų metais mes laukiame ko nors, kas mus suprastų, kas priimtų mus tokius, kokie esame, kas turėtų stebuklingą galią akmenis paversti saulės šviesa, kas užuot priekaištavęs suteiktų mums laimės, kas vidurnaktį stotų akis į akį su mūsų drakonais, kas galėtų mums padėti tapti tokiais, kokiais patys norime. Tik vakar aš radau tokį žmogų. Jo veidas matyti tuomet, kai pažvelgiame į veidrodį. Tai mes patys. Mes ir mūsų namuose pasidarytos kaukės"