Tiesiog dievinu šios autorės knygas 😍 Jos nebūna iš lengvųjų, nes priverčia susimąstyti vienu ar kitu klausimu, tačiau šios istorijos yra be galo įtraukiančios ir pamokančios.
Ši Jodi istorija pasakoja apie amišų...

Tiesiog dievinu šios autorės knygas 😍 Jos nebūna iš lengvųjų, nes priverčia susimąstyti vienu ar kitu klausimu, tačiau šios istorijos yra be galo įtraukiančios ir pamokančios.
Ši Jodi istorija pasakoja apie amišų bendruomenę. Ją sukrečia netikėtas radinys fermoje - negyvas kūdikis. Rasti įkalčiai verčia įtarti, jog šis kūdikis buvo nužudytas pačios motinos. Amišų bendruomenės narę Keitę Fišer imasi ginti advokatė Elė Hatavei. Štai čia susiduria du skirtingi moterų pasauliai. Elei tenka “susidraugauti” su amišų gyvenimo būdu bei papročiais. Narpliodama šį painų nusikaltima, Elei taip pat tenka susidurti su savo praeitimi, baimėmis bei troškimais.
Ką ir bepridursi.. Kaip visuomet stipri Jodi knyga, kurią skaitydama tikrai įsijaučiau į patį teismo procesą, įtampą skaitant scenas, kurios vyko teismo salėje. Taip pat buvo įdomu praplėsti akiratį ir iš arčiau susipažinti su amišų bendruomene. Knyga buvo iš tiesų labai jautri ir įtraukianti. ♥️

Prieš daugiau nei dešimt metų, John Irving ir Jodi Picoult buvo mano mylimiausi rašytojai. Šių autorių knygas skaičiau su didžiausiu malonumu ir vis laukdavau pačių naujausių jų knygų. Man tai buvo patys įdomiausi...

Prieš daugiau nei dešimt metų, John Irving ir Jodi Picoult buvo mano mylimiausi rašytojai. Šių autorių knygas skaičiau su didžiausiu malonumu ir vis laukdavau pačių naujausių jų knygų. Man tai buvo patys įdomiausi rašytojai, kurių kūriniai paliesdavo net atokiausius širdies kampelius, priversdavo susimąstyti, įsijausti į veikėjų gyvenimus ir nubraukti vieną kitą ašarą. Metams bėgant ir atsirandant vis įvairesnei literatūrai, šie autoriai buvo pamiršti kaip vaikystės žaislai, pasineriant į kitų knygų skaitymą ir didžiąją savo laiko dalį atiduodant naujiems žanrams ir kitiems rašytojams. Bet praeities neužmirši ir joje skaitytų knygų taip pat. Todėl kartais tenka visiškai netikėtai juos prisiminti ir dideliam norui atsiradus, bėgti į artimiausią biblioteką ir pasiimti kažkurią vieną iš daugybės mano paminėtų autorių knygų. Tačiau atsistojus prie J. Picoult knygų lentynos, dar ilgai dvejojau, kuri knyga patrauks mano dėmesį ir bus mano pirmoji po ilgos pertraukos. Šį kartą nugalėjo viršelis, kuris iškart patraukė mano akį. Čia viskas vyko kaip loterijoje: pamačiau, užsimaniau ir pasiėmiau. O pats prizas- ši knyga, kuri buvo sėkmingai pasirinkta ir greitai perskaityta. Skaitytojos intuicija manęs neapgavo. Pati knyga - tai visiškai atskiros bendruomenės gyvenimas, kurios viduje įvyksta kriminalinis nusikaltimas. Bendruomenė- tai amišai, kurių gyvenimo paslaptis ir subtilybes yra sunku perprasti ir suprasti. Kūrinio centre -dvi skirtingos moterys, dvi skirtingos kultūros. Knyga pasirodė patraukli tuo, kad kupina įtampos ir skatinanti nuolat mąstyti. Dedu autorei pliusą už tai, kad ši labai įtaigiai bei tikroviškai vaizduoja amišų bendruomenę ir jų gyvenimo būdą. Kadangi praeities rašytojams ir knygoms jaučiu didžiulius sentimentus, todėl tikrai žinau, kad prie šios autorės knygų dar tikrai grįšiu.

Labai paprasta knyga, apie paprastus žmones, paprastą jų kasdienybę. Tačiau paprastume ir yra žavesys. Sunku patikėti, kad šiais laikais dar atsirastų bendruomenių, kurios vardan tikėjimo, savitumo, prietarų bei papročių...

Labai paprasta knyga, apie paprastus žmones, paprastą jų kasdienybę. Tačiau paprastume ir yra žavesys. Sunku patikėti, kad šiais laikais dar atsirastų bendruomenių, kurios vardan tikėjimo, savitumo, prietarų bei papročių sugebėtų neįsileisti jokių naujovių į savo namų buitį. Knyga, kaip ir visos šios autorės knygos, lengvai skaitoma, vietomis graži, vietomis romatiška, vietomis jautri ir, kas be ko, su detaliu teismo procesu :)

Niekada nebuvau detektyvų mėgėja, bet ši knyga pakeitė mano požiūrį. Veiksmas įtraukia nuo pat pirmųjų puslapių, kas man būna labai retai.

Šią knygą skaičiau visur: namie, autobuse važiuojant į darbą ir grįžtant,...

Niekada nebuvau detektyvų mėgėja, bet ši knyga pakeitė mano požiūrį. Veiksmas įtraukia nuo pat pirmųjų puslapių, kas man būna labai retai.

Šią knygą skaičiau visur: namie, autobuse važiuojant į darbą ir grįžtant, darbe...:) Ir perskaičiau vos per kelias dienas.

Knyga yra apię jauną amišų merginą Keitę, kuri yra kaltinama dėl savo naujagimio žmogžudystės. Ją ginti imasi giminaitė, advokatė Elė, kuri yra tikras ryklys savo darbe. Teismo sprendimu Elei tenka apsigyventi paprastųjų fermoje, kad galėtų visą laiką prižiūrėti Keitė, tokios buvo užstato sąlygos. Gyvenimas su amišais nelengvas išbandymas Elei. Fermoje nėra elektros, įvairių buitinių prietaisų, be kurių dabar mums atrodo neįmanoma išgyventi. Amišai yra gilaus tikėjimo žmonės, kurie gyvena su pareigos jausmu, mokantys atleisti ir gerbti vienas kitą.

Parengti jos gynybą pasirodo labai sunku, nes mergina iš pradžių nenori pripažinti net to fakto, kad pagimdė kūdikį, nors visi medicininiai tyrimai rodo visai kitką. Elei tenka nueiti nelengvą kelią pelnant Keitės pasitikėjimą ir sužinant kas iš tikrųjų įvyko tą naktį kai Keitė pagimdė.

Gilių jausmų persmelktas kūrinys verčia kiekvieną susimastyti apie savo gyvenimo kelią ir iš naujo susistatyti savo prioritetus.