Efė visą savo gyvenimą tikėjo pasakomis. Nuo pat vaikystės ją lydėjo vizijos ir mergina visą gyvenimą jautė, tarsi nerandanti sau vietos. Tad visais gyvenimo atvejais jai draugiją palaikydavo Emrio Mirdino knyga. Tai...

Efė visą savo gyvenimą tikėjo pasakomis. Nuo pat vaikystės ją lydėjo vizijos ir mergina visą gyvenimą jautė, tarsi nerandanti sau vietos. Tad visais gyvenimo atvejais jai draugiją palaikydavo Emrio Mirdino knyga. Tai pasakojimas apie mirtingąją merginą, kuri įsimyli Fėjų karalių, o vėliau jį sunaikina..
Kuomet Mirdino šeima paskelbia konkursą, kurio nugalėtojas galės sukurti projektą velionio namui. Efė tai priiima kaip puikią galimybė, kurios metu galės artimiau susipažinti su taip mylimo autoriaus gyvenimu.
Hiraito dvaras tikrai nėra svajonių vieta.. Dvaras apipelijęs bei apgriuvęs. O ir ten esantys žmonės nėra patys geranoriškiausi šeimininkai. Ten Efė susipažįsta ir su kitu studentu. Jaunuolis - vardu Prestonas Helauris.
Prestonas atskleidžia savo planą. Jis nori įrodyti, jog Emris ne pats rašė savo knygas.. Ir tai tik visko pradžia.

Didelių lūkesčių šiai knygai neturėjau, nors anotacija ir pasirodė intriguojanti. Žinau, jog tai jaunimo literatūra ir knyga bus kiek lengvesnė. Tik pradėjus skaityti man buvo nuobodoka. Faktad, jog šioje istorijoje nebuvo daug veiksmo, tačiau negalėčiau pasakyti, jog mane sužavėjo ir patys knygos veikėjai. Labiausiai tikriausiai šioje istorijoje man patiko juntama tamsi, klampi atmosfera. Kai skaitai ir atrodo net pats jauti ten tvyrantį kaulus smelkiantį šaltį.
Perisiritus į antrąją knygos pusę pasidarė kiek įdomiau. Tarp Efės ir Prestono įsižiebė draugystė, kuri išaugo į šį tą daugiau.
Kas man dar patiko? Patiko tai, kaip visoje knygoje buvo įpintas vanduo.
"Žinau, manote, kad esu maža mergaitė, o ką maža mergaitė galėtų nutuokti apie amžinybę? Bet vieną dalyką aš žinau:Perisiritus į antrąją knygos pusę pasidarė kiek įdomiau. Tarp Efės ir Prestono įsižiebė draugystė, kuri išaugo į šį tą daugiau.
Kas man dar patiko? Patiko tai, kaip visoje knygoje buvo įpintas vanduo.
"Žinau, manote, kad esu maža mergaitė, o ką maža mergaitė galėtų nutuokti apie amžinybę? Bet vieną dalyką aš žinau: nesvarbu, atsilaikysi prieš vandenyną ar ne, pasiklysi ar bangos sugrąžins tave į krantą - kiekviena istorija yra pasakojama vandens kalba, druskos ir putų kalba. O jūra... jūra šnabžda paslaptį, apie tai kaip viskas baigiasi. "
Tai turinti magijos bei paslapčių istorija.