„Alma littera“ išleido naują necenzūruotą dar 1985 metais pasirodžiusią Aleksijevič knygą. Joje sudėta daugybė trumpų vaikų karo prisiminimų istorijų. Čia svarbiausi yra vaikų išgyventi jausmai, kai jie neteko savo...

„Alma littera“ išleido naują necenzūruotą dar 1985 metais pasirodžiusią Aleksijevič knygą. Joje sudėta daugybė trumpų vaikų karo prisiminimų istorijų. Čia svarbiausi yra vaikų išgyventi jausmai, kai jie neteko savo mamos ar tėčio ar apskritai bet kokio ryšio su savo gimtaisiais namais. Tai istorijos apie karą, kuris sugriauna žmonių likimus ir kuriame visi yra pralaimėtojai. Jame nėra nieko didingo ir šlovingo. Aleksijevič istorijos parodo, kad žmonių gyvybės ir mirties klausimas dažniausiai tebūdavo loterija. Atsitiktinumas. Vienam paisekė pasislėpti, kito paskutinę minutę nenušovė, o dar kito tuo metu nebuvo namuose. Vieni vaikai labiausiai prisimena gyvulinius vagonus, kiti nušautus tėvus, badą ar vaikų namus.
Istorijos, nors ir skirtingos, tačiau temų atžvilgiu labai panašios(evakuacija, badas, tėvų žudynės, partizanai, vaikų namai, namų padegimas). Be to, labai neaišku, kaip pati Aleksijevič suformavo istorijų tekstą. Akivaizdu, kad ji užduodavo tam tikrus klausimus buvusiems vaikams, kurie jos interviu metu jau buvo seni žmonės. Kokie buvo tie klausimai? Ir kiek žmonių ji iš viso apklausė?
Taip pat neretai nukrypstama į sentimentalumą, kai pati žmogaus gyvenimo istorija nėra įdomi arba jis per mažai atsimena iš karo laikotarpio. Ir iš viso, kaip buvo atlikti interviu, kurie knygoje teužima pusę puslapio?
Nereikia pamiršti ir fakto, kad pati Aleksijevič tuos pokalbius išgyveno kitaip nei tai galime išgyventi mes, skaitytojai. Jai kiekvienas pokalbis buvo unikalus, ji matė, kaip tie karo liudytojai gyvena DABAR ir tai prisideda prie kitokio jos susiformuoto supratimo. O skaitytojui pateikiamos tik sutrumpintos(neaišku kiek) ir padailintos istorijos, kurias skaitant ištisai atrodo, kad nuolatos skaitai tą patį per tą patį.
Kaip didžiausią knygos pliusą neabejotinai įvardyčiau tai, kad ji yra lengvai prieinama bet kokio amžiaus ir išsilavinimo žmonėms. Tai puiki knyga visiems tiems, kurių išsilavinimas nėra humanitarinis. Ir tiems, kurie dar tik pradeda domėtis istorija. Tačiau ties tuo tikrai nereikėtų sustoti.