Patiko man ši istorija nuo pat pirmųjų puslapių. Autorė įtraukė įtaigiu pasakojimu bei kūrinio detalėmis. Vienas įvykis vejasi paskui kitą, bei taip išaiškėja ilgai slėptos paslaptys. Man nebuvo skaityti tikrai ...

Patiko man ši istorija nuo pat pirmųjų puslapių. Autorė įtraukė įtaigiu pasakojimu bei kūrinio detalėmis. Vienas įvykis vejasi paskui kitą, bei taip išaiškėja ilgai slėptos paslaptys. Man nebuvo skaityti tikrai nuobodu. Pasirodė gana lengvas, bet tikrai apmąstymų bei jausmų sukėlęs romanas.

Pasakojimas prasideda Tomo ir Merės Robertsų meilės istorija, kuri smarkiai sujaudina ir skaudžiai smilkteli širdin, jog bet kuris atsisveikinimas gali būti paskutinis. Tomas dirba angliakasių šachtoje, Merė pluša savo...

Pasakojimas prasideda Tomo ir Merės Robertsų meilės istorija, kuri smarkiai sujaudina ir skaudžiai smilkteli širdin, jog bet kuris atsisveikinimas gali būti paskutinis. Tomas dirba angliakasių šachtoje, Merė pluša savo įkurtuose svečių namuose. Jiedviems niekaip nepavyksta susilaukti vaikų. Vieną naktį Merę pažadina skambutis iš angliakasių šachtos vadovybės ir Tomas daugiau namo nebegrįžta... Neilgai trukus, po Tomo žūties, prie svečių namų durų Merė randa kūdikį. Tvirtai pasirįžusi vaiką sekančią dieną nunešti į ligoninę ir palikti, ligoninės prieigose staiga apsigalvoja ir užplūdus motiniškiems jausmams, nusprendžia mergytę auginti kaip savo dukterį.

Pagrindinis knygos akcentas nukreiptas į tai, jog rastoji mergaitė Elizabeta nežinojo, kad jos gyslomis teka ne motinos kraujas. Visą laiką, kaip ir Merė dukrai sakė nuo mažumės, manėsi esanti neatsakingos vienos nakties nuotykio vaisius. O tikrąją istoriją sužinojo tik mirus Merei, kuomet griebdamasi paskutinio šiaudo, pradėjo ieškoti informacijos iš praeities, galinčios išgelbėti jos sūnaus Džeiko gyvybę. Džeikas sunkiai serga, jam reikalinga inksto transplantacija. Surasti tinkamą donorą nepaprastai sunku. O tikimybė, kad artimas žmogus bus tinkamas - kelia viltis. Dėl šios priežasties prasideda beatodairiškos Betės tėvo paieškos. Vis gi desperatiškas moters užsidegimas ieškoti savo šeimos šaknų pasirodė šiek tiek dirbtinis. Pamažu knygos siužetas atskleidžia tikrąją kūdikio atsiradimo prie namo laiptų istoriją. O tai, kad Elizabeta visą laiką gyveno per žingsnį nuo biologinių giminaičių ir viskas buvo taip arti tačiau neatskleista, pasirodė neįtikėtinai savanaudiška iš tylėjusiųjų žmonių pusės.

Prisipažinsiu, siužetas išties painus. Veikėjų neįprastai daug, įvykiai skriejo vienas po kito, tarsi kokiam veiksmo filme. Vietomis net pradėjau painiotis. Manau autorė šiek tiek persistengė su veiksmų ir veikėjų kiekiu. Arba toks buvo jos tikslas – sujaukti mintis. Kai kuriuos epizodus buvo norima greičiau užbaigti, šokti prie kitų. Vieni ne visai išpildyti, kiti per daug plėtojami ir nuobodoki.

Principe knyga tikrai gera. Smagus savaitgalio skaitinys. Kūrinys įdomus, įtraukiantis.