Rhonda Byrne knygą "Paslaptis" tarsi privalėjau perskaityti, nes gavau pasiūlymą ją išleisti audio formatu. Bet tai tikrai ne vienintelė priežastis. Pradėjęs klausinėti ją skaičiusių žmonių, apie knygą išgirdau daug...

Rhonda Byrne knygą "Paslaptis" tarsi privalėjau perskaityti, nes gavau pasiūlymą ją išleisti audio formatu. Bet tai tikrai ne vienintelė priežastis. Pradėjęs klausinėti ją skaičiusių žmonių, apie knygą išgirdau daug gerų atsiliepimų, tad pasidarė labai smalsu ją perskaityti pačiam. Ši - trečioji mano knygų iššūkio knyga.

Įspūdžiai

Vos pradėjus skaityti, knyga man iškart pažadino prisiminimus apie Joseph Murphy bestselerį "Jūsų Pasamonės galia", kurį perskaičiau prieš gerus dešimt metų. Manau, "Pasamonės galia" buvo viena tų knygų, kuri mano gyvenime padarė didelę įtaką. Ne tiek pati knyga, kiek visos "tinkamai" susiklosčiusios aplinkybės ir visi sutikti žmonės, kurie padėjo dar geriau suprasti knygoje perteiktą išmintį. Ši knyga tik pamokė, ką reikią daryti, kad tos aplinkybės susiklostytų ir kad tie žmonės būtų sutikti.

Įdomu, kad neseniai Alma Littera išleido atnaujintą "Jūsų pasamonės galią", papildytą autoriaus komentarais.

Paslaptis

Bet grįžkime prie knygos "Paslaptis". Ši knyga man sukėlė dviprasmiškus jausmus. Iš vienos pusės, Paslaptis šioje knygoje yra labai mistifikuojama, skaitant kartais susidaro įspūdis kad ji kažkokia antgamtiška. Nors realiai ji kyla iš pačios gamtos.. Joseph Murphy daugumą dalykų aiškina kur kas paprasčiau ir per daug "nesumistifikuodamas".

Kita vertus, vadovaujantis Paslaptimi (nors šios knygos dar nebuvau skaitęs), daugybę sykių man yra nutikę neįtikėtiniausių dalykų, kurių paprastai paaiškinti negaliu. Tiek daug, kad juos pavadinti paprasčiausiai atsitiktinumais būtų tiesiog nesąžininga. Vieną tokį įvykį, nutikusį praeitą vasarą norėčiau papasakoti.

Mano nuotykis

Jau kurį laiką šeimoje vadovaujamės tokia taisykle, kad geriausia mokytis yra iš žmonių, kurie savo srityje pasiekė ypač gerų rezultatų. Nori išmokti greitai plaukti - eik mokytis pas patį geriausią plaukiką, kokį tik gali surasti ir įkąsti. Nori sužinoti apie finansus - eik pas tą, kuris turi daug pinigų ir juos sutaupė/uždirbo pats. Nori išmokti programuoti - mokykis iš programuotojo, kuris daugybę metų programuoja ir daug pasiekė šioje srityje. Beje, dažnai tam puikiai tinka ir knygos, svarbu tik pasidomėti autoriaus biografija - ar jis tikrai turi ką nors bendro su tuo, apie ką rašo.

Taigi, šį pavasarį užsibrėžėme tikslą susirasti mokytoją ir vos po kelių savaičių pasyvaus ieškojimo pastebėjome, kad aš turiu antros eilės pusbrolį, už kurį mažai kas šią sritį Lietuvoje išmano geriau. Maža to, netrukus turėjo įvykti giminės suvažiavimas, kuriame, tikėjausi, dalyvaus ir jis. Visada dalyvauja. Tiek kartų matėmės, bet aš su juo taip niekad ir nepabendraudavau daugiau nei "Labas" - "Labas".

Kol kas kaip ir nieko mistiško, visi mes turim įdomių pusbrolių, dėdžių ir tetų ir dažnai to nepastebim, kol neprisireikia.

Žmona į susitikimą važiuoti negalėjo, tad viskas liko mano [drebančiose] rankose. Ilgai ruošiausi susitikimui, suplanavau viską iki smulkmenų: ko noriu paklausti, apie ką noriu pats papasakoti, kaip norėčiau tęsti mūsų bendravimą ir t.t. Bet realiai dvejojau, ar bent žodį į temą galėsiu ištarti, nes tai buvo labai svarbu, o kai labai svarbu, tai ir labai jaudinuosi..

Giminės suvažiavimas. Viskas kaip visad - ta pati vieta, tie patys veidai, tos pačios šnekos. Ir aš, kaip visad, tylus, nes nemėgstu šnekėti, kai neturiu ką svaraus ir tikro pridurti. Nei iš šio nei iš to, prieina Jis prie manęs ir sako: "Na Aurimai, o ką tu veiki gyvenime?"

Tai nebuvo šiaip eilinis "Labas", tai buvo tikras klausimas ir aiškus kvietimas. Taip ir prakalbėjom dviese tą popietę. Tiksliau, jis kalbėjo, o aš klausiausi. Man kalbėti nereikėjo, nes viskas ėjosi tarsi pagal scenarijų - jis tiesiog atsakinėjo į mano prieš tai išsikeltus klausimus ir netgi pasiūlė vėl susitikti. Po dviejų savaičių susitikom jau Vilniuje, ir jau su žmona. Po to dar susitikom. Ir dar..

Iki šiol niekaip negaliu racionaliai to paaiškinti, bet ir nesistengiu. O jei nori sužinoti, kaip tai atsitiko, perskaityk šią knygą.

Nori tikėk, nori netikėk

Napoleonas Hill'as knygoje "Mąstyk ir būk turtingas" rašė: "Protas neturi ribų, tik tas, kurias mes patys jam primetame. Ir skurdas, ir turtai prasideda nuo minties.". Knygoje "Paslaptis" ir moko kaip tas proto ribas praplėsti, kaip išmokti tikslingai vizualizuoti, kaip svarbu nepamirši padėkoti už tai, ką jau turi ir už tai, ką turėsi. Knygą tikrai rekomenduoju paskaityti, ypač jei dar nesi skaitęs "Pasamonės galios".