Antrojoje knygoje be fantastinės linijos gerokai išryškėja ir romantinė. Be to tai ne šiaip meilė, o uždrausta. Tokia, kurios negalima pripažinti, kurios nė vienas iš veikėjų neturėtų jausti, kuri skaudina juos abu ir...

Antrojoje knygoje be fantastinės linijos gerokai išryškėja ir romantinė. Be to tai ne šiaip meilė, o uždrausta. Tokia, kurios negalima pripažinti, kurios nė vienas iš veikėjų neturėtų jausti, kuri skaudina juos abu ir verčia skaudinti vienas kitą. Ir visa tai sakyčiau net labai neblogai perteikta. Tikrai juntamas pyktis, kuris nenukreiptas į nieką konkrečiai, bet kartu ir neišvengiamas, kai sužinai, kad tavo gyvenimo aistra yra tavo brolis (sesuo). Taigi, su šia dalimi viskas ok.
Šiek tiek erzina tai, kad knyga ima priminti Akvariumą. Žuvyčių arba tą seną realybės šou, kur į vieną patalpą sukiša visą tuntą žmonių ir jie niekaip negali išsivaduoti vienas nuo kito ir yra priversti būti savo jausmų ir emocijų ekshibicionistais. Tai knygoje taip pat kažkodėl visur dalyvauja visi veikėjai, nors kaip ir nebūtų tam būtinybės.
Kitas erzinantis momentas - suaugusių žmonių personažai, ypatingai inkvizitorės, kuris sukurtas labai bukas, nors pagal viską toks būti neturėtų. Tiesiog siužetui reikėjo, kad ta persona elgtųsi taip, o ne kitaip, nors pagal viską bet kuris bent kiek mąstantis žmogus būtų bent kartą apsvarstęs bent kai kuriuos faktus.
O bet tačiau - paminėti elementai nebuvo tokie viską griaunantys ir žlugdantys ir knygą perskaičiau greitai, lengvai ir su malonumu ;)

Stiprus siužetas, kurio greitai besirutuliojantis veiksmas intriguoja, vilioja, neleidžia ramiai sulaukti kulminacijos. Labai išgyvenau kartu su veikėjais, tą žinią, kad Džeikas galimai Klarės brolis. Skaitykite ir sulauksite...

Stiprus siužetas, kurio greitai besirutuliojantis veiksmas intriguoja, vilioja, neleidžia ramiai sulaukti kulminacijos. Labai išgyvenau kartu su veikėjais, tą žinią, kad Džeikas galimai Klarės brolis. Skaitykite ir sulauksite netikėtumų.