Paskutiniu metu savo mylimiausią žanrą (detektyvus) buvau šiek tiek pamiršusi, nes duoklę atidaviau klasikai ir moderniajai literatūrai. Ilgai negalvodama grįžau prie vieno savo mylimiausio autoriaus kūrinių. Kodėl būtent...

Paskutiniu metu savo mylimiausią žanrą (detektyvus) buvau šiek tiek pamiršusi, nes duoklę atidaviau klasikai ir moderniajai literatūrai. Ilgai negalvodama grįžau prie vieno savo mylimiausio autoriaus kūrinių. Kodėl būtent prie jo? Sunku net žodžiais apsakyti.Tiesiog nuo pirmų sakinių supranti, kad tai yra geras, detektyvo vardo vertas kūrinys, kuriame patiri viską, ką reikia patirti skaitant gerą knygą. Draugystę su Jo Nesbo pradėjau jau senokai ir jo kūrinius skaičiau tikrai ne iš eilės, o kiti jei jau ir skaityti tai šiek tiek primiršti. Kaskart skaitydama jo kūrinius patiriu savotišką adrenaliną, kurio man gyvenime taip trūksta. Kūrinių siužetai, eiga, kulminacija priverčia mano neuronus "šokti" kaip lekiant beprotišku greičiu nuo aukšto kalno, kiekvienas netikėtas veiksmas kaip staigus šuolis parašiutu, o kiekvienas išgyventas jausmas skaitant tai lyg gera adrenalino dozė, kurios gaunu su kaupu ir perskaičiusi paskutinį knygos sakinį sau mintyse pasakau: "O čia tai buvo aukščiau visko ir man tikrai patiko". Perskaičius autoriaus šį kūrinį mintyse sau pasakiau lygiai tą patį :)

Tai mano antroji skaityta skandinavų autoriaus knyga. Skaitėsi pakankamai lengvai ir greitai.
Knygoje pasakojama apie policijos pareigūną Harį Hūlę, kuris pradeda narplioti keistas ir paslaptingas žmogžudystes, sekančias...

Tai mano antroji skaityta skandinavų autoriaus knyga. Skaitėsi pakankamai lengvai ir greitai.
Knygoje pasakojama apie policijos pareigūną Harį Hūlę, kuris pradeda narplioti keistas ir paslaptingas žmogžudystes, sekančias viena paskui kitą. Iš tiesų stebina tai, kad pagrindinis knygos veikėjas toli gražu nėra „gerietis“. Tai vyras, turintis problemų ne tik savo šeimoje, bet ir darbe. Haris Hūlė pats sau prisipažįsta, kad turi problemų su alkoholiu. Dėl to nukenčia jo šeima ir darbas. Nepaisant to, Haris yra puikus detektyvas, turintis taip vadinamąjį šeštąjį pojūtį, kuris jam padeda atskleisti net painiausius nusikaltimus.
Taigi pagrindinis knygos herojus, kartu su savo kolega Tomu Valeriu, pradeda tirti paslaptingą žmogžudystę. Nužudytoji yra jauna moteris. Jai po akimi paslėptas penkiakampės formos deimantas ir nupjautas rankos pirštas. Abu detektyvai pradeda narplioti šį nusikaltimą. Tačiau – tai tik pirmoji auka. Penki žvaigždės kampai, penki pirštai, žmogžudystės seka kas 5 dienas. Ar iš tiesų Osle siautėja serijinis žudikas? Haris Hūlė pamažu narplioja žmogžudystes. Iš čia išaiškėja tiesa apie jo kolegą, Tomą Valerį, ir šis žmogus pasirodo turi baisių paslapčių.... Pabaiga iš tiesų netikėta.
Knyga tikrai patiks detektyvų mėgėjams.
Ar man ši knyga patiko? Taip. Skaitėsi pakankamai lengvai.
Tačiau labai didelio įspūdžio man nepaliko.

Jo Nesbø - milžiniško populiarumo sulaukęs norvegų rašytojas, muzikantas ir dar kažkas, parašė 7 knygų ciklą apie detektyvą Harį Hūlę, mano skaitytoji yra 5 ciklo knyga.



Kol buvau nepradėjusi skaityti šios knygos,...

Jo Nesbø - milžiniško populiarumo sulaukęs norvegų rašytojas, muzikantas ir dar kažkas, parašė 7 knygų ciklą apie detektyvą Harį Hūlę, mano skaitytoji yra 5 ciklo knyga.



Kol buvau nepradėjusi skaityti šios knygos, buvau labai skeptiška, kad jei populiari knyga, nebūtinai ji patiks ir man. Tačiau.. Pradėjau skaityti ir per vieną dieną perskaičiau apie 300psl - sekmadieniui toks laiko leidimo būdas pats tas. Puslapiai verste vertėsi, akys lakstyte lakstė, norėdamos aprėbti kaip galima daugiau pastraipos, save vis ramindavau nuo nekantrumo, nes vis taikydavausi užmesti akį į žemesnes eilutes, kad sužinočiau tolimesnius įvykius, nes rodėsi, kad įtampa įtrauks ir nepaleis.. Tiesiog sunku atsiplėšti nuo tokio įtraukiančio detektyvo, bet dėl darbų vėl prisėdau tik po poros dienų, ir skaitydavau prieš miegą, dėl ko, vėliau buvo sunkoka užmigti..



Knyga nenuobodi, kupina įtampos, daugybės įvykių. Nužudytieji, šalia jų randami penkiakampiai deimantai, kas penkias dienas, penktuose aukštuose. Autorius vis mėgindamas supainioti, įpina vis daugiau ir daugiau detalių, dėl kurių reikia vis galvoti - "Ar jau šitas bus žudikas?". Taip pat istorijoje įpinta ir kontrabandos tema, kai policijos pareigūnai ne visada atstovauja šviesiąją pusę.



Pabaiga buvo daugiau nei netikėta - nes žudikas buvo tas, kuris atrodė yra pats nekalčiausias šioje istorijoje. Ir dar ilgai galvojau, kaip detektyvui Hariui Hūlei sekėsi visą šitą painiavą išmazgyti. Knyga tikrai patiko, ir būtinai rekomenduosiu kaip vieną geriausių skaitytų knygų kitiems.