Man patinka kaip rašytoja pasakoja. Istoriniai įvykiai pateikiami per moters sielą. Tekstas – ne sausi faktai, kurie iškelia caro - imperatoriaus darbus, o moters išgyventos situacijos, jos matymas, jos supratimas, jos...

Man patinka kaip rašytoja pasakoja. Istoriniai įvykiai pateikiami per moters sielą. Tekstas – ne sausi faktai, kurie iškelia caro - imperatoriaus darbus, o moters išgyventos situacijos, jos matymas, jos supratimas, jos požiūris, jos dalyvavimas.

Man patinka, kad rašytoja rado kitokį būdą papasakoti istorinius faktus - per carienės Jekaterinos I prizmę. Atrodo, kad persikėli į caro šeimos vidų ir dalyvauji kasdienybėje, kur matai, koks nestabilus, koks žiaurus gali būti tas gyvenimas. Man patiko toks pasakojimas, kai gali pajausti baimę, gėdą, alkoholio kvapą, pamatyti įtūžį veide, pamatyti smurtą, pamatyti tamsias žmogaus puses. Kuriame istoriniame romane rasi tiek klampaus jausmo, tiek savijautos, tiek išpažinties?

Kad ir kaip ten buvo istorijoje, bet šitas pasakojimas mane palietė empatiškai. Tai moters jausmai, moters išgyvenimai, moters kantrybė, moters išmintis... net kova už būvį. Herojės išlikimo formulė: „Būti žemesnė už žolę, tylesnė už vandėnį.“

Puiki knyga, kurią tikrai galima rekomenduoti perskaityti ir kitiems. Nors pats turinys sunkus ir niūrus, bet ar gyvenimas lengvas? O tuo labiau knygoje aprašomu laikmečiu?.. Nesimpatingi veikėjai (nei vieno nei užjaučiau, nei...

Puiki knyga, kurią tikrai galima rekomenduoti perskaityti ir kitiems. Nors pats turinys sunkus ir niūrus, bet ar gyvenimas lengvas? O tuo labiau knygoje aprašomu laikmečiu?.. Nesimpatingi veikėjai (nei vieno nei užjaučiau, nei gailėjau) neleido susitapatinti su knyga ir įsijausti. Visi jie buvo siekiantys naudos sau. Galbūt tik vienintelis Petras I siekė naudos tautai, bet per prievartą ir ne visai tinkamais būdais. O už tai nei vienas nedėkoja. Antroje dalyje viskas atrodo vėl sukasi ratu ir kartojasi: gėrimas, ūliavojimas, gimdymas, laidotuvės. Ir tai, kad tu esi valdžia, ar tau "atriša" rankas, ar tik dar labiau "sukausto"?.. Kuo "aukščiau" esi, tuo "žemiau" gali kristi. Visus valdo baimė. Ir alkoholis.

Puikiai atskleidžiama Jekaterinos paveikslas…jos visas gyvenimas ir likimas. Gyvenimo mėtyta ir vėtyta, ji tampa, pagaliau, Carienė ir Rusijos valdovė…istorija baigiasi tragiškai, abiejų asmenybių mirtimi. Gyvenimas...

Puikiai atskleidžiama Jekaterinos paveikslas…jos visas gyvenimas ir likimas. Gyvenimo mėtyta ir vėtyta, ji tampa, pagaliau, Carienė ir Rusijos valdovė…istorija baigiasi tragiškai, abiejų asmenybių mirtimi. Gyvenimas tuometinėje Rusijoje nėra lengvas, apipintas intrigų, prievartavimų, žiaurumų. Jekaterina buvo išmintinga moteris, kuri mokėjo būti tikra motina, palaidojusi ne vieną vaiką, ji nuolat turėjo kentėti Petro I-ojo patyčias, bet mokėjo būti mylinti ir švelni žmona. Ar tai meilė ar tiesiog Moters vaidmens atlikimas santuokoje? O galbūt vidinis noras nugalėti ir tapti valdove? O galbū tiesiog likimo vedama asmenybė?

Šioje knygoje yra tęsiamas toliau pasakojimas apie Jekaterinos gyvenimą. Imperatorei belikusios vos dvylika valandų iki užtarnauto poilsio. Moteris prisimena praeities įvykius ir viską, kas vyko tuomet, kol ji buvo ištekėjusi...

Šioje knygoje yra tęsiamas toliau pasakojimas apie Jekaterinos gyvenimą. Imperatorei belikusios vos dvylika valandų iki užtarnauto poilsio. Moteris prisimena praeities įvykius ir viską, kas vyko tuomet, kol ji buvo ištekėjusi už caro Petro I.
Jekaterinos gyvenimas tikrai nebuvo rožėmis klotas.. Jai teko susidurti su daugybe netekčių, tarp jų ir savų vaikų praradimai, pažeminimai bei baimė dėl savo pačios ateities.. Tai tik mažytė dalis to, su kuo teko susidurti šiai moteriai. Skaitant šią knygą, supratau dar kartą, jog tiesa ne visuomet būna tokia, kokią mes ją matome. Visuomet visuomet medalis turi dvi puses.
Kaip ir pirmoji šios knygos dalis, taip ir ši - parašyta puikiai. Man patiko pati kūrinio atmosfera, kuri atskleidžia nesumeluotą tų dienų gyvenimą Rusijoje. O kur dar veikėjai tokie tikri bei nesuvaidinti.. Ir žinoma humoro jausmas. Galbūt ne visiems jis pasirodys tinkamas, tačiau šioje knygoje jis tikrai labai tinka. Neverta net ginčytis, jog Sabaliauskaitė puikiai įvaldžiusi plunksną ir istoriniai romanai yra jos "arkliukas". Aš asmeniškai mokykloje niekad labai nemėgau istorijos, man nebuvo lengva įsiminti visus įvykius bei jų chronologinę seką, tačiau šiuos romanus visuomet skaitau su malonumu. Buvo be galo įdomu iš arčiau susipažinti su to laikmečio žmonėmis bei jų gyvenimais. Mano kuklia nuomone, istorinių romanų gerbėjai turi perskaityti šią knygą ✨ Tik pradėkite nuo pirmosios dalies, jei dar neteko susipažinti su Katerinos gyvenimu.