Ganėtinai įdomi, nors ir sunkiai skaitoma. Apima laikotarpį nuo vaikystės iki vidurio amžiaus, todėl visai įdomu pamatyti, kaip pasikeitė veikėjai, kaip elgsis dar kart susitikę, kaip keičiasi požiūris į tai, kas juos...

Ganėtinai įdomi, nors ir sunkiai skaitoma. Apima laikotarpį nuo vaikystės iki vidurio amžiaus, todėl visai įdomu pamatyti, kaip pasikeitė veikėjai, kaip elgsis dar kart susitikę, kaip keičiasi požiūris į tai, kas juos sieja. Vietomis nesupratau, kelis puslapius teko prisiversti perskaityti, kelis gal būsiu ir pravertus, bet bendras vaizdas - su mintim, reikia mokėti įsigilinti.

Turbūt viena gražiausių knygų apie meilę. Ir viena liūdniausių. Atrodo, tokia paprasta meilės istorija, bet sujaudina. Taip gaila abiejų jaunuolių. Gal jų paauglystės kančios ir tradicinės, bet originaliai į tai...

Turbūt viena gražiausių knygų apie meilę. Ir viena liūdniausių. Atrodo, tokia paprasta meilės istorija, bet sujaudina. Taip gaila abiejų jaunuolių. Gal jų paauglystės kančios ir tradicinės, bet originaliai į tai pažiūrėta.

Prieš įsigydama šią knygą ir įtraukdama į iššūkio sąrašą, interneto platybėse peržvelgiau komentarus. Radau visokių - ir giriančių už nepaparastą vienatvės jausmo atskleidimą, įdomiai perteiktus žmonių...

Prieš įsigydama šią knygą ir įtraukdama į iššūkio sąrašą, interneto platybėse peržvelgiau komentarus. Radau visokių - ir giriančių už nepaparastą vienatvės jausmo atskleidimą, įdomiai perteiktus žmonių pasaulius, jų mąstymą, ir peikiančių (netgi pykstančių!) už pagrindinių veikėjų silpnybes, jų prisitaikymą prie gyvenimo ir vangių pastangų kažką pakeisti.

Tai dviejų atskirų žmonių istorija. Taip, nuo mokyklos laikų jie pažįstami, vienas kitam artimiausi, tačiau visgi atskiri žmonės, kurie tik tam tikrais gyvenimo momentais susiduria, bet tam tikrų kliūčių (jų pačių išgalvotų, jaučiamų) pagalba taip ir netampa kažkuo panašesniu į bendrą vienetą.

Vienatvė slegianti, todėl kartais pagrindiniam veikėjui vis šmėsteli noras jos atsikratyti - "Akimirką Matijai toptelėjo, kad būtų gerai, jeigu bent kas nors lauktų ir jo. Norėjo su kuo nors pasidalinti savo kūno svoriu, tarsi jo galvos turinys staiga būtų pasidaręs per sunkus kojoms". Ne veltui pats veikėjas pavadina savo gyvenimą keliu, kuriuo jis eina "užmerkęs akis ir užkimšęs ausis", nenorėdamas (bijodamas) ištrūkti iš savo pasaulio ir gyventi gyvenimą. O kai visgi trumpam ištrunka, pasidaro baisu ir jis nori grįžti "į savo butą, savo patogią nebūtį".

Iš tikrųjų suprantu, kaip kai kurie skaitytojai galėjo pasipyktinti pagrindinių veikėjų charakteriu, jų noru pasislėpti ir nieko nekeisti. Tačiau pastangos visgi yra, labai mažytės, neryžtingos, kitiems galinčios pasirodyti nereikšmingos. Šioje vietoje norėtųsi nusistebėti, kaip subtiliai autorius moka tai pavaizduoti - bijodamas padaryti pirmą žingsnį santykyje su moterimi, pagrindinis veikėjas, sėdėdamas mašinoje "padėjo delną ant sėdynės vidurio, tarsi mesteldamas virvės galą į jūrą". Daugybė tokių smulkmenėlių sudaro bendrą vaizdą, gyvenimą žmonių, kurie per daug galvoja, kaip pasielgti, per daug bijo, ir neleidžia sau tiesiog mėgautis akimirkomis. Jie paskęsta savo mintyse, savyje ir taip patys užkerta kelią savo laimei. Jų pastangų visgi yra per mažai, bet jie paprasčiausiai nesugeba kitaip.

Galiausiai kūrinyje yra sprendžiama, ar bus įveiktos veikėjus skiriančios "dvi plytų eilės, keli centimetrai tinko ir devyneri metai tylos", ar Matijai užteks drąsos "atsidurti spąstuose, paskęsti ir amžinai pasiklysti"?

Man ši knyga patiko. Ji leidžia pakankamai tiksliai suprasti, įsivaizduoti, kaip jaučiasi veikėjai, dvelkia begaliniu liūdesniu, kartais slegia kaip ir pati veikėjų vienatvė. Kita vertus, atrodo, tai gera pamoka kiekvienam. Nežinau, autorius to norėjo, ar aš tiesiog interpretuoju knygą pagal dabartinę savo būsena, bet ši knyga man - paskatinimas gyvenime būti aktyvesniai, mažiau dvejoti ir galvoti, daugiau jausti, bandyti, klysti, bet neužkirsti kelio galimybei kiekvieną dieną patirtį laimę.