Labai plona knygelė, kurią perskaičiau traukinyje Kaunas-Vilnius-Kaunas. Taip ir nesupratau, kokia šios knygos mintis, ką ja norėta pasakyti. Ir veikėjas Fridolinas kažkoks keistas. Nesupratau, koks iš tiesų jo santykis su...

Labai plona knygelė, kurią perskaičiau traukinyje Kaunas-Vilnius-Kaunas. Taip ir nesupratau, kokia šios knygos mintis, ką ja norėta pasakyti. Ir veikėjas Fridolinas kažkoks keistas. Nesupratau, koks iš tiesų jo santykis su žmona Albertina. Tai jis ją lyg ir myli, ir aistrą jaučia, vis galvoja, kad namuose jo laukia pati geriausia, o štai vėliau jau nori su ja skirtis. Kodėl? Todėl, kad ji sapnavo sapną, kuriame jam buvo neištikima ir nesustabdė jo nuo egzekucijos. (O visas internetas galvoja, kad tik moterys taip daro.)

Skaitant pirmą knygos pusę mane buvo apėmęs stiprus deja vu jausmas: veikėjas sužino apie slaptą susibūrimą slaptoje vietoje, į kur patekti reikia slaptažodžio; jis ten nuvyksta nuomota karieta, o vežiko paprašo palaukti pavažiavus tolėliau; susibūrime suranda gražią merginą ir ja susižavi; iš susibūrimo jį priverstinai išveža svetima karieta, kuri veža nežinia kur (nieko aplink nematyti, atidaryti nieko irgi nepavyksta); galiausiai paleistas jis susiranda savąją karietą ir grįžta namo. Visaip bandžiau prisiminti, iš kur man tai taip pažįstama. Pirmiausiai į galvą atėjo viena matyta serialo „Liežuvautoja“ serija, kurioje vaikinas papuola į slaptą vakarėlį ir taip pat pamato merginą, kurią vėliau bando rasti. Bet seriale tikrai nebuvo jokių karietų, o aš labai gyvai įsivaizdavau tą dalį. Bandau prisiminti, ką aš esu žiūrėjusi su karietomis. Į galvą ateina tik „Šerlokas Holmsas“. Bet čia vienintelis bendrumas ir daugiau sąsajų nerandu. Filmo, pastatyto pagal šią knygą, tikrai nesu mačiusi. Nusprendžiu, kad gal tai tik atsitiktinis jausmas.

Perėjusi į antrąją pusę vėl prisimenu deja vu: veikėjas bando rasti namą, kuriame lankėsi naktį, aišku, viskas dieną atrodo šiek tiek kitaip; suradus jam įteikiamas laiškas su jo pavarde ant voko, nors niekas jos neturėtų žinoti. Tada man į galvą ateina, kad gal koks nors Edgaras Alanas Po kažką tokio rašė. Jo kūrinius skaičiau angliškai, tad tikslaus teksto neprisimenu ir tai paaiškintų, kodėl įsiminiau tik vaizdinius. Bet šią versiją sunku patikrinti, tad belieka palikti visus deja vu ramybėje.

Knygą galėčiau sulyginti su serialo serija, kurią galima žiūrėti be konteksto ir ji nėra susijusi nei su tuo, kas buvo prieš tai, nei su tuo, kas vyks vėliau. Pradėta tarsi iš niekur keliais prisiminimais, kurie neturėjo didelės įtakos turiniui, o pasibaigė susitarimu, kad „tegul tai lieka tik tarp mūsų, būna mūsų mažytė paslaptis, niekam šito nepasakosim ir patys daugiau niekada apie tai nekalbėsim“.

Prastumti laiką važiuojant traukiniu tiko, bet rimtam skaitymui yra pernelyg paviršutiniška, neišvystyta arba per trumpa, kad pakankamai įtrauktų.

Tikriausiai nemažai žmonių teko matyti garsųjį Stanley Kubrick filmą "Plačiai užmerktos akys" su žaviuoju Tom Cruise. Smalsumas, ar mistinės apeigų scenos tėra režisieriaus išonė, ar autoriaus Arthur Schnitzler kūrybos...

Tikriausiai nemažai žmonių teko matyti garsųjį Stanley Kubrick filmą "Plačiai užmerktos akys" su žaviuoju Tom Cruise. Smalsumas, ar mistinės apeigų scenos tėra režisieriaus išonė, ar autoriaus Arthur Schnitzler kūrybos vaisius, ir lėmė šios novelės pasirinkimą.

Vis dėlto, rašytojas pateikia kur kas daugiau, nei pasakojimą apie gydytojo erotinių fantazijų paieškas. Net jei šeima atrodo darni, idiliška, ar galima žinoti, apie ką iš tikrųjų svajoja partneris? Net jei ir sužinai, ar kartais saldus melas nėra geriau?

"Plačiai užmerktos akys" - novelė, vedanti skaitytoją tarp realybės ir sapnų, isterijos ir šaltakraujiškumo, buities ir misticizmo. Ir vis dėlto, skaitytojas negali smerkti pagrindinio herojaus - neretai mūsų pačių gyvenime netrūksta cinizmo ir minties klajonių.