Man ši knyga tikrai patiko. Ją perskaičiau labai lengvai ir greitai. Buvau mačiusi filmą, statytą pagal šią knygą. Ir galiu eilinį kartą patvirtinti, kad knyga mane sužavėjo daug labiau negu filmas.
Tai istorinis romanas....

Man ši knyga tikrai patiko. Ją perskaičiau labai lengvai ir greitai. Buvau mačiusi filmą, statytą pagal šią knygą. Ir galiu eilinį kartą patvirtinti, kad knyga mane sužavėjo daug labiau negu filmas.
Tai istorinis romanas. Dalis knygoje minimų įvykių yra tikri istoriniai faktai, dalis - autorės kūryba. Todėl knyga tikrai turėtų patikti istorinių romanų mėgėjams. Knygoje pasakojama Joanos, jaunos mergaitės, gimusios religingoje kaimo kunigo šeimoje, gyvenimo istorija. Joana gimė tais laikais kuomet moteris neturėjo absoliučiai jokių teisių, buvo pilnai priklausoma nuo vyro malonės. Vienintelis jos darbas buvo gimdyti vaikus, rūpintis vyru ir namais. Joana buvo jauniausias vaikas savo šeimoje. Nuo pat mažumės ji buvo labai smalsi ir žingeidi ir be galo troško mokytis. Deja, moteriai tais laikais to padaryti nebuvo įmanoma. Tačiau Joana, būdama be galo drąsi mergaitė, mokėsi skaityti ir rašyti iš savo vyresniojo brolio Mato, vėliau, kartu su kitu broliu ėmė mokytis berniukų mokykloje. Deja, gyvenimas susiklostė taip, kad būdama mergaitė, ji negalėjo savęs išreikšti, todėl apsimetė savo mirusiu broliu ir tapo Jonu Anglu.
Tai tikrai neeilinės moters neeilinė gyvenimo istorija. Čia susipina drąsa, meilė, tikėjimas ir viltis. Knygos pabaigoje autorė kalba apie tai ar iš tiesų egzistavo tokia moteris kaip Joana. Nepaisant to, ar ši istorija tikra, ar ne, knygą tikrai rekomenduočiau perskaityti visoms merginoms ir moterims. Rekomenduoju.

Priverčia susimąstyti apie dabartines moterų galimybes. Pradedi galvot ar tai iš tiesų įvyko. Man patiko, kad autorė paėmė legendą ir ją taip smulkiai aprašė. Išties labai vykes darbas. Istorinių knygų mėgėjams...

Priverčia susimąstyti apie dabartines moterų galimybes. Pradedi galvot ar tai iš tiesų įvyko. Man patiko, kad autorė paėmė legendą ir ją taip smulkiai aprašė. Išties labai vykes darbas. Istorinių knygų mėgėjams turėtų patikti.

Visų pirma - kas tai po velnių per knygą? Jei reikėtų apibūdinti trumpai - autorė pasiėmė vieną legendą, iki šiol keliančią diskusijų ir iš jos sukurpė įdomų, lengvai skaitomą romaną.

Manau, kad ši knyga...

Visų pirma - kas tai po velnių per knygą? Jei reikėtų apibūdinti trumpai - autorė pasiėmė vieną legendą, iki šiol keliančią diskusijų ir iš jos sukurpė įdomų, lengvai skaitomą romaną.

Manau, kad ši knyga neturėtų patikti dideliems istorijos mėgėjams, kadangi yra nemažai fakto klaidų, nes tiesiog norėta į kūrinį įpinti daugiau veiksmo, tai pripažino pati autorė.

Aš didelis istorijos mėgėjas nesu, tad su malonumu perskaičiau visą knygą, bandydamas atsiriboti nuo visų teorijų - tiesiog tikėjau kiekvienu autorės žodžiu, taip daug smagiau.

Ir vis tik, buvo istorijoje popiežė ar ne? Jei reikėtų statyti, statyčiau, kad buvo, nors tikriausiai viskas nebuvo taip gražu ir romantiška kaip šios autorės kūrinyje.

Man visada patiko knygos, kuriose rašoma apie tolimą praeitį, o ši nukelia daugiau nei 1000 metų atgal.

Kai buvo šios knygos bumas, truputį nespėjau į traukinį.. :) Skaitė tėvai, pradėjau ir aš, bet teko išvažiuoti atgal į mokslus, tai taip ir nepabaigiau. Tada buvau perskaičiusi beveik 200 puslapių, pamenu, patiko, tad...

Kai buvo šios knygos bumas, truputį nespėjau į traukinį.. :) Skaitė tėvai, pradėjau ir aš, bet teko išvažiuoti atgal į mokslus, tai taip ir nepabaigiau. Tada buvau perskaičiusi beveik 200 puslapių, pamenu, patiko, tad nusprendžiau po dvejų metų įtraukti šią knygą į savo Knygų iššūkį ir pabaigti nebaigtą darbą :) Aišku, pradėjau nuo pradžių.. :)



Knygoje pasakojama apie Joaną, kuri gyveno IX amžiuje, tamsiais viduramžiais, kuomet moteris buvo ne vertesnė už šunį, jos darbas buvo gimdyti vaikus, negalėjo mokėti nei skaityti, nei rašyti, o Bažnyčia valdėviską. Joana augo kanauninko šeimoje su dviem broliais. Vyresnysis Matas, matydamas jos žinių troškimą, išmokė ją skaityti ir rašyti lotyniškai, vėliau Joana mokėsi mokykloje, kur sutiko Geraldą - vyresnį už ją vyrą, tačiau tai nesutrukdė įsiliepsnoti meilei. Likimo mėtyta Joana atsiduria vienuolyne, vėliau iškeliauja į Romą, kur tampa artima popiežiui. Na, ir kaip matome iš puikaus spoilerio pavadinimo, pati ja tampa.



Visa knyga yra apie moters padėtį tuometinėje visuomenėje. Šlykštu ir skaityti. Gaila, kad nepasižymėjau tų vietų knygose, kuriose labai aiškiai išsakoma, kas tuo metu buvo galvojama apie moteris. Na, kad jų protas - daug menkesnis nei vyrų, jos nesugeba nieko išmokti, jeigu moka bent šiek tiek rašyti - yra išsigimėlės ir panašūs dalykai. Šlykštu. Tik įdomu, kodėl išsilavinusios moterys buvo laikomos pavojingomis.. Tuomet greičiausiai būdavo apšaukiamos raganomis, su kuriomis susijęs paprotys, beje, man yra graudžiai juokingas. Jei moteris apšaukiama ragana, ją tikrina: jeigu įmetus į vandenį ji išplaukia į paviršių, tuomet buvo ragana, jeigu nuskęsta - nebuvo. Abiem atvejais moteris miršta. Valio viduramžių logikai! Na, bet apie viduramžius galima paskaityti kur nors kitur, o čia reikėtų atiduoti duoklę Joanai.

Visoje knygoje mane žavėjo jos drąsa ir pasišventimas tam, ką daro. Ne visi berniukai buvo tokie drąsūs, o ji, būdama maža mergaitė, ryžtingai paėmė likimą į savo rankas ir, sakyčiau, nugyveno pakankamai sėkmingą gyvenimą. Žinoma, didžiąją jo dalį ji apsimetinėjo vyru, bet sunku ir įsivaizduoti, kiek valios tam reikia, kiek reikia išgyventi bijant, kad kas nors neatskleistų paslapties, nes, be abejonės, Joana būtų buvusi tuoj pat žiauriai nukankinta. Išties labai liūdna, kad būdama mergaitė ji susilaukdavo paniekos už tai, kad siekia žinių ir išmano daugelį dalykų, o apsimetusi vyru už tai sulaukė šlovės ir ja buvo pasitikima.

Man patiko, kad jai buvo sudarytos galimybės patenkinti savo žingeidumą, tokį nebūdingą ne tik to meto mergaitėms, bet ir apskritai visiems vaikams. Joanos gabumai medicinai padėjo daugeliui žmonių. Gydymo būdų ji išmoko Fuldos vienuolyne bei skaitydama Hipokrato veikalus. Tuo metu tikrai ne kiekvienas mokėjo graikų kalbą, tad Joanos (arba Jono Anglo) žinios buvo didžiai vertinamos.

Kalbant apie knygą, negalima neužsiminti ir apie meilės istoriją, nedažnai, bet visgi paliečiančią knygos puslapius. Joana įsimylėjo Geraldą dar būdama nedidelė mergaitė (tuo metu buvo beveik trylikos, tad tai jau kaip ir reiškė, kad ji beveik moteris, bet kažkaip nesinori taip galvoti apie vaikus), tačiau likimui susiklosčius nepalankiai, daugelį metų jo nematė. Apsidžiaugiau, kai knygoje vėl pasirodė Geraldas, supratau, kad dar ne viskas čia prarasta ir kad gali baigtis gerai. Tam tikra prasme, taip ir baigėsi.



Tai va, knygą tikrai rekomenduoju. Perskaičiau per porą dienų, nėjo atsitraukti. Greičiausiai popiežė Joana yra išgalvota, tačiau niekad negali žinoti, suprasdamas, kas dėjosi tuometinėje Bažnyčioje..

Ar iš tiesų buvo popiežė Joana ? O gal tai tik graži legenda apie viduramžių moterį, pasiekusią, atrodytų, neįmanomą bažnytinės hierarchijos viršūnę? Autorei rūpėjo sukurti romaną, o ne istorinę studiją. Remdamasi...

Ar iš tiesų buvo popiežė Joana ? O gal tai tik graži legenda apie viduramžių moterį, pasiekusią, atrodytų, neįmanomą bažnytinės hierarchijos viršūnę? Autorei rūpėjo sukurti romaną, o ne istorinę studiją. Remdamasi visais žinomais Joanos gyvenimo faktais bei laikydamasi istorinės tiesos ji parašė nepaprastą knygą apie kilnią svajotoją, šviesią moterį, gyvenusią tamsiais viduramžiais, ir apie jos didžiąją gyvenimo meilę - vienintelę, iki mirties.Knyga nuostabi. Mane tiesiog syžavėjo. Esu laiminga, kad ji pateko į mano rankas.