Pastaruosius keletą metų tik ir girdžiu "Šimtas metų vienatvės", "Patriarcho ruduo", "Meilė choleros metu". Todėl labai smalsu pasidarė, kas tai per autorius tas Markezas, kodėl šie ir kiti jo kūriniai taip vertinami,...

Pastaruosius keletą metų tik ir girdžiu "Šimtas metų vienatvės", "Patriarcho ruduo", "Meilė choleros metu". Todėl labai smalsu pasidarė, kas tai per autorius tas Markezas, kodėl šie ir kiti jo kūriniai taip vertinami, pageidaujami tarp tikrų literatūros mėgėjų. Šį kartą pasiėmiau ne iš paminėtųjų sąrašo, bet kitą autoriaus kūrinį "Prisiminimai apie mano liūdnąsias kekšes". Pavadinimas tikrai skambus ir keliantis daug klausimų. Ir vos atsivertus knygą, negalėjau sustoti, nes siužetas ir herojai taip įtraukė, kad beliko mėgautis ir tuos 87 puslapius įveikti vienu ypu. Likau sužavėta rašymo stiliumi, vaizdingais sakiniais ir nuosekliai dėstomomis mintimis. Kūrinys - tai tarsi himnas pavėluotai aistrai, užsiplieskusiai seno žmogaus širdyje. Tai jaudinantis pasakojimas apie senatvės negandas ir džiaugsmą mylėti. Likau sužavėta ir vien tik šio autoriaus kūriniu neapsiribosiu :)