"Pyktis yra signalas, kurį verta išgirsti" - taip rašo šeimų psichoterapeutė, santykių specialistė, lektorė, šios knygos autorė. Pritariu šiai minčiai visu šimtu procentų. Ne veltui knygos pavadinime puikuojasi žodis...

"Pyktis yra signalas, kurį verta išgirsti" - taip rašo šeimų psichoterapeutė, santykių specialistė, lektorė, šios knygos autorė. Pritariu šiai minčiai visu šimtu procentų. Ne veltui knygos pavadinime puikuojasi žodis "šokis". Tai tarsi aliuzija į du žmones, kartu besisukančius bet kokio šokio ritmu. Šokio, kuris niekuomet nesibaigia (tarsi užburtas ratas), tie patys žingsneliai kelia susierzinimą ir pyktį, tačiau pakeisti šokio krypties, žanro nepavyksta. Tai apie dviejų žmonių santykius ir pykčio vietą juose. Esant tokiai "šokio situacijai", kyla dviprasmiški jausmai: pyktis, kad niekas nesikeičia, šokis vis tas pats (galbūt pasenęs, atsibodęs) ir tuo pačiu saugumo, komforto jausmas, nes šis "šokis", kad ir koks pabodęs, yra pažįstamas ir "patogus". Painu? Kaip ir santykiai su žmonėmis bei pykčio priežasčių ieškojimas.
Knygoje nagrinėjami įvairių "pykčio šokių" tipai, pateikiami pavyzdžiai, kas leidžia lengviau suprasti tekstą. Nagrinėjamos santykiuose kylančios problemos, pateikiami galimi sprendimo būdai, kaip tą nesibaigiantį šokį nutraukti ir pereiti į brandesnį santykių lygį.
Man asmeniškai knyga kėlė nemažai pasipriešinimo, norėjosi prieštarauti autorei dėl tam tikrų niuansų, susijusių su kaltinimais, provokacijomis. Už savo pyktį esame atsakingi mes patys ir niekas kitas daugiau.
Keistis rizikinga. Ir sunku. Reikia daug drąsos ir pasiryžimo. Knygoje aprašoma, kaip galima keisti įsišaknijusius toksiškus santykius, ko galima sulaukti elgiantis kitaip [nei įprasta] ir kas iš to gali būti (o gali ir nebūti). Spręsti patiems. Stipri knyga. Kadangi nesijaučiu pasiryžusi, manau, skaitysiu dar kartą (o gal ir ne kartą), tik šįkart dalimis. Patariu taip daryti ir jums, nes taip geriau susiguli informacija (kai kur tekstas painokas).
Kažkodėl ši knyga dedikuota daugiau moterims (lyg vyrai nejaustų pykčio), bet visgi, manau, visiems, kurie nori daugiau sužinoti apie pyktį ir jo ypatumus santykiuose. Rekomenduoju! :)

Puiki knyga nagrinėjanti pykčio priežastis iš esmės. Pyktis tiesiog yra, ir tiek. Jis kyla ne be priežasties ir kaip ir kiekvienas jausmas visada nusipelno mūsų pagarbos bei dėmesio.

Klausimas, kurį naudinga sau užduoti yra...

Puiki knyga nagrinėjanti pykčio priežastis iš esmės. Pyktis tiesiog yra, ir tiek. Jis kyla ne be priežasties ir kaip ir kiekvienas jausmas visada nusipelno mūsų pagarbos bei dėmesio.

Klausimas, kurį naudinga sau užduoti yra ne"Ar turėjau teisę pykti?', o „Dėl ko aš iš tikrųjų pykstu?“. Knyga nukreipta į moteris, kurios dažnai išgyvena piktos bobos, išsiliečiajančios neveiksmingai, arba mielos ponios sindromą: nors ir supykstame, pyktį užgniaužiame savyje, kad tik išvengtume atviro konflikto. Tačiau viduje lieka užgniaužtas ne tik pyktis; stengiamės aiškiai nepasakyti, ką galvojame ir jaučiame, nes būgštaujame, kad toks atvirumas privers kitą žmogų pasijusti nejaukiai ir apnuogins mūsų skirtumus.

Jei norime keistis, turime keistis lėtai. Knyga nagrinėja porų, tėvų ir vaikų, darbo santykius ir kviečia stipriinti savąjį "aš". Svarbiausias žingsnis į šią kelionę yra susipažinimas su savo "paveldu" - neišspręstomis tėvų šeimos problemomis. Nežinodami, kaip gyveno ir problemas sprendė tėvai, seneliai, darysime tas pačias klaidas ir įstrigsime tuose pačiuose pykčio "šokiuose", elgesio trikampiuose, funkcionuosime pernelyg aktyviai arba visiškai atsiribosime nutraukdami santykius.