Ši knyga puiki savo turiniu ir kokybe.
Tai pasakojimas apie skirtingu rūšių meilę ir pasiaukojimą vienas kitam. Būtų galima apibūdinti kaip klasikinę meilės istoriją apie vampyrą ir raganą, taip gal tai nėra visai...

Ši knyga puiki savo turiniu ir kokybe.
Tai pasakojimas apie skirtingu rūšių meilę ir pasiaukojimą vienas kitam. Būtų galima apibūdinti kaip klasikinę meilės istoriją apie vampyrą ir raganą, taip gal tai nėra visai klasikinė meilės istorija, bet vis tiek čia yra puiki meilė istorija. Ji puikiai leidžia suprasti kas yra meilė ir pasiaukojimas, kai visi nuo seno yra nusistatę prieš tokias sąjungas tarp rūšių. Bet tai neteisinga, kad rūšys negali bendrauti tarpusavyje kaip lygūs partneriai. Bet vis dėl to kartais reikia nepaisyti senų nusistatymų ir tiesiog klausyti savo širdies taip kaip ir padarė pagrindiniai šios knygos herojai.
Apmaudžiausia, kad šios autorės knyga buvo vienintelė išversta į Lietuvių kalba. Labai norėčiau perskaityti ir kitas šios serijos knygas, gaila, kad jos yra anglų kalba. Norisi sužinoti kaip toliau klostysis herojų gyvenimas ir jų meilė vienas kitam.

Kol nepradėjau skaityti, net nesuvokiau, jog buvau taip pasiilgusi fantastikos, geros knygos ir mokslo. Istorija išties itraukianti ir įtikinanti, pilna smulkių detalių, padedančių geriau viską įsivaizduoti. Nors ir didelės...

Kol nepradėjau skaityti, net nesuvokiau, jog buvau taip pasiilgusi fantastikos, geros knygos ir mokslo. Istorija išties itraukianti ir įtikinanti, pilna smulkių detalių, padedančių geriau viską įsivaizduoti. Nors ir didelės apimties, bet jau viduryje norėjosi, jog būtų daur daugiau. Vilties teikia dar dvi dalys, tik gaila, jog lietuviai taip ir nesugebėjo išversti...

Kad ir 700 puslapių knyga, bet persiskaitė neįtikėtinai greitai. Labai jau įtraukianti knyga, neprailgo skaityti ir nesujautė kad knyga yra tokia stora. Parašyta vaizdingai, vaizduotėje vaizdai tiesiog šokinėja, kai jie...

Kad ir 700 puslapių knyga, bet persiskaitė neįtikėtinai greitai. Labai jau įtraukianti knyga, neprailgo skaityti ir nesujautė kad knyga yra tokia stora. Parašyta vaizdingai, vaizduotėje vaizdai tiesiog šokinėja, kai jie aprašomi, įtraukia. Vyliuosi kad kada nors pasirodys tesiniai ir lietuvių kalba

Pritariu tiems, kurie sako, kad ši knyga geresnė už "Saulėlydžio" seriją, nors ir šios knygos man labai patiko. Aš gal sakyčiau, kad "Raganų valandos" skirta brandesniam skaitytojui, ji sudaro įspūdį tai tarsi ir ne...

Pritariu tiems, kurie sako, kad ši knyga geresnė už "Saulėlydžio" seriją, nors ir šios knygos man labai patiko. Aš gal sakyčiau, kad "Raganų valandos" skirta brandesniam skaitytojui, ji sudaro įspūdį tai tarsi ir ne fantastinė knyga, tarsi būtų aprašoma reali istorija. Laukiu kitos dalies :)

Knyga labai patiko, nors nuomonei apie nedidelį panašumą į Mayer "Saulėlydį" pritariu (ypač dėl pagrindinio vampyro), bet ši knyga man patiko žymiai labiau. Pirmiausia dėl suaugusių veikėjų, geriau išrutuliotos meilės...

Knyga labai patiko, nors nuomonei apie nedidelį panašumą į Mayer "Saulėlydį" pritariu (ypač dėl pagrindinio vampyro), bet ši knyga man patiko žymiai labiau. Pirmiausia dėl suaugusių veikėjų, geriau išrutuliotos meilės istorijos, nuoseklaus pasakojimo, daug dėmesio įvairioms detalėms, alchemijos aiškinimo ir kitų detalių, kurios neleido atsitraukti iki pat paskutinio puslapio.
Tikrai perskaitysiu ir likusias trilogijos dalis, nes įdomu, kaip toliau seksis pagrindiniams veikėjams :)

Kažkodėl į metų galą knygos iš mano sąrašo mane nuvilia. Nepamenu, kas paskatino į sąrašą įtraukti Deborah Harkness "Raganų valandas", bet iš šios knygos tikėjausi nemažai. Lūkesčiai dar labiau išaugo paėmus šitą...

Kažkodėl į metų galą knygos iš mano sąrašo mane nuvilia. Nepamenu, kas paskatino į sąrašą įtraukti Deborah Harkness "Raganų valandas", bet iš šios knygos tikėjausi nemažai. Lūkesčiai dar labiau išaugo paėmus šitą storulę (700 puslapių!) į rankas ir ant viršelio perskaičius daug žadantį užrašą: "Raganų valandos" - "Saulėlydis" suaugusiesiems." Ne, šitokiais žodžiais reklamuojasi ne pati autorė, bet visgi nusivyliau.

Kaip ir reikėjo tikėtis, šioje knygoje veikia vampyrai - labai gražios, stiprios, kone nenugalimos, turtingos (juk ilgai gyvenant įmanoma prakusti) ir, žinoma, krauju mintančios būtybės. Vieni vampyrai yra "tradiciškesnių" pažiūrų - maitinasi žmonių krauju, o kiti - medžioja gyvūnus. Vieno pagrindinių šios knygos veikėjų - vampyro Metju de Klermonto - kelyje pasipainioja moteris, kurios kvapas veda Metju iš proto, jis ją įsimyli ir galiausiai nusprendžia "susiporuoti".

Mano akimis žiūrint, panašumas į "Saulėlydį" čia ir baigiasi. Aišku, tai gerai, nes kam skaityti dvi knygas apie tą patį? Kita vertus, šiai knygai nepavyko manęs taip "užkabinti" kaip Stephenie Meyer kūriniui, o gal aš pati niekaip už jos "neužsikabinau".

Manau, viena iš "neužsikabinimo" priežasčių yra tai, kad tiesiog negaliu pakęsti pagrindinės herojės Dianos. Ji - ragana, tačiau sąmoningai nesinaudoja savo galiomis, nes nori gyvenime visko pasiekti pati. Dirba Oksfordo universitete, knaisiojasi po visokius senus rankraščius (mat yra istorikė), skaito pranešimus konferencijose, laisvalaikiu sportuoja. Na, viskas čia gerai, bet vos sutikusi Metju, Diana iš savarankiškos suaugusios moters, atvykusios dirbti ir gyventi į kitą žemyną, iš moters, žvilgsniu priverčiančios paklusti net įžūliausią studentą (kaip teigia ji pati), tampa minkšto plastilino gabalu vampyro rankose - jis daro su ja ką nori, sprendžia, kad jai reikia apsikloti, pavalgyti, apsivilkti liemenę jodinėjant ir kiekvieną kitą smulkmeną. Tiesa, vampyrui jau per tūkstantį metų, tad jis truputuką senamadiškas, be to, vampyrų hierarchija labai griežta - stipriausiam alfa patinui paklūsta visi, tačiau net ir tai nepateisina tokio perdėto kontroliavimo.

Tarpais skaitant atrodo, kad autorė labai stengėsi į knygą sukišti kuo daugiau stebuklingų / mitinių / pramanytų dalykų: "Saulėlydyje" buvo tik vampyrai ir vilkolakiai, o čia pilna vampyrų, raganų, demonų (tiesa, pastarieji atrodo gerokai primiršti, mat nors knygoje ir yra veikėjų demonų, apie juos ne kažin kas teatskleidžiama, tad atrodo, kad ši padermė į knygą įtraukta dėl magiško skaičiaus trys), vaiduoklių, visokiausios magijos, netgi kelionių laiku... Kartais viso to būna tiesiog per daug.

Maloniausia skaityti buvo maždaug šimtą paskutinių knygos puslapių. Diana grįžta į tetos namus ir būtent paties namo aprašymai ir sukurta atmosfera truputį atperka kitus dalykus. Tas namas primena Hogvartsą arba, tiksliau, Landynę iš "Hario Poterio" - tas apšepęs, daug matęs ir regėjęs statinys yra lyg gyva būtybė - žino, kada atvyks nelauktų svečių, ir pastato jiems naujus kambarius, kad visi tilptų, vagia žmonių daiktus, jei jam jų prireikia, dūsaudamas ir trankydamas duris išreiškia nepasitenkinimą nemaloniais lankytojais, pats pakiša kėdę, jei kas užsinori prisėsti, paprašytas gali saugiai paslėpti kokį daiktelį iki jo prireiks... Žodžiu, tas namas man buvo tikras saldainiukas, žymiai įdomesnis už bet kurį gyvą knygos personažą.

O apskritai kalbant, ši knyga man nepaliko didelio įspūdžio. Manau, nespės nė mėnuo praeiti, o aš pamiršiu didžiąją dalį to, kas čia aprašyta.

Bene pirmoji perskaityta knyga apie mistinį pasaulį pradėjusį mano kelionę po magijos ir mistikos literatūros pasaulį. Man patiko didžiulis dėmesys detalėms, tad su tokia knyga niekur neskubi, nieko negreitini... tiesiog...

Bene pirmoji perskaityta knyga apie mistinį pasaulį pradėjusį mano kelionę po magijos ir mistikos literatūros pasaulį. Man patiko didžiulis dėmesys detalėms, tad su tokia knyga niekur neskubi, nieko negreitini... tiesiog plauki kartu su pagrindine veikėja ir atrandi "naujo" pasaulio įdomybes