Kažkuo priminė Alber Camus "Svetimas". Ypač pirmoje knygos dalyje. Sunku tai paaiškinti. Kaip ir tai kokiu būdu šią knygą pastebėjau ir nusprendžiau, jog reikėtų ją perskaityti.
Man patiko, buvo įdomu. Gal kažkam...

Kažkuo priminė Alber Camus "Svetimas". Ypač pirmoje knygos dalyje. Sunku tai paaiškinti. Kaip ir tai kokiu būdu šią knygą pastebėjau ir nusprendžiau, jog reikėtų ją perskaityti.
Man patiko, buvo įdomu. Gal kažkam norėsis daugiau veikėjų charakteristikos ir jų pristatymo. Bet, mano nuomone, visa knygos ašis - vienas veikėjas, kuris į didelius savęs pristatymas skaitytojui nesileidžia. Ar didelio dėmesio neskiria dideliam šalia esančių žmonių portreto pristatymui. Viskas pateikiama po mažu ir iš to galima dėliotis tuos portretus, jeigu kam nors jų pritrūksta. Kita vertus, man atrodo, kad knygoje svarbu ne tiek pats pagrindinis veikėjas ar veikėjai apskritai, bet per jų prizmę pamatymas savęs.
Šiek tiek kritikos turėčiau antrajai daliai, tačiau autorė pačioje pabaigoje sudavė tokį smūgį, kad iš pradžių nelabai supratau, kas įvyko.
Teko girdėti, kad knygą vertinama gana gerai, šįkart tektų su tuo sutikti. Nemanau, kad ji pergirta.