Kai į rankas gauni prieš 94 metus išleistą knygą apie kiną, kurioje kinas - tai nebylus kinas, esi pasiruošęs, kad tau bus nuobodu ir nieko gero nesužinosi. Vis tiek seniai domiesi - ši knyga skirta tik tokių knygų knygų...

Kai į rankas gauni prieš 94 metus išleistą knygą apie kiną, kurioje kinas - tai nebylus kinas, esi pasiruošęs, kad tau bus nuobodu ir nieko gero nesužinosi. Vis tiek seniai domiesi - ši knyga skirta tik tokių knygų knygų "kolekcijai" papildyti. Ji - tarsi grįžimas prie šaknų po visokių kitokių šiuolaikinių pripažintų šios tematikos knygų.

... O ir kaip žmogus nustembi, kai supranti, kad tau įdomu ir tu atrandi najų dalykų; į kai ką pažvelgi nauju žvilgsniu; "sutinki" naujų personalijų, apie kurias būtinai pasidomėsi!

Bela Belazs "Regimas žmogus" laikomas vienas svarbiausių ankstyvosios kino teorijos/estetikos veikalų, pradėjęs "rėminti" ir įkvėpęs rimtesnę šios srities plėtrą. Tekstas nėra pe daug vientisas, entuziastingai prišokama prie įvairių temų, bet galime nusipiešti gana aiškų vaizdą, kaip į kiną imta žiūrėti kaip į "tikrą" meną, imta ryškinti skiriamuosius jo bruožus, apmąstyti, kokia kryptimi jam reikėtų augti, kad galėtų labiausiai atskleisti savo menines galimybes.

Be samprotavimų apie kiną kaip apie meną, galima rasti daug formos dalykų: išraiškos, gestai, nuotaikos kūrimas aplinka, kraštovaizdžio paveikimas, kad šis atspindėtų tam tikrą nuotaiką, impresionistinė ie ekspresionistinė raiška ir pan.

Ką jau ką, bet aš tikai patyrinėsiu danų aktorės Astos Nielsen, esą tobulai įvaldžiusios išraiškos ir gestų meną, filmais. Ją, kaip to metų pavyzdinę aktorę, B. Belazs minėjo daug kartų.

Dar kas pagavo mano dėmesį - bandymas atskirti skirtingų šalių kino ypatumus, menines savybes. Čia jis buvo beužčiuopiąs kažką tikrai įdomaus, bet, deja, ilgai ties šia tema neapsistojo.

Jei gerai supratau iš teksto tai šis rašytojas/ poetas/ scenaristas/ meno kritikas IR kino teoretikas (užsiėmęs vaikinas buvo) parašė keturias svarbias samprotavimų apie kino teoriją knygas. Tikėtina, kad aš anksčiau ar vėliau sugraušiu jas visas.

Beje, linksmas aspektas - Montažo Dievas Sergejus Eizenšteinas (taip, čias tas su "Šarvuočiu Potiomkinu") B. Belazs daug kur kritikavo (tas jį, aišku, atgal, nors pripažindamas, kad kaip režisierius jis geras) ir, tiesą sakant, neatrodo, jog per daug jį mėgo. B. Belazs teikė ne vieną savo scenarijų, bet Eizenšteinas nereagavo :)

Tai tiek iš manęs apie XX a. "liaudies meną" šiam vakarui.