Skaudi, jautri, bet tikrai reikalinga knyga. Būtent tokia man pasirodė ši Meg Mason istorija. Skaitant šia istoriją buvo galima visai nesunkiai suvokti, jog pasakojama apie nelengvus išgyvenimus, kuriuos Martai teko patirti....

Skaudi, jautri, bet tikrai reikalinga knyga. Būtent tokia man pasirodė ši Meg Mason istorija. Skaitant šia istoriją buvo galima visai nesunkiai suvokti, jog pasakojama apie nelengvus išgyvenimus, kuriuos Martai teko patirti. Tačiau nepaisant to ji neprarado savo humoro jausmo, kuris čia labai puikiai tiko. Šioje knygoje mane labiausiai gniuždė Martos artimųjų abejingumas. Moteriai ryškiai reikia pagalbos, o jie tiesiog paprasčiausiai į tai numojo ranka.. Juk šitaip gyventi išties lengviau, tiesa?
Be proto džiaugiuosi autorės sprendimu parašyti knygą būtent tokia tema. Skaitydama šią istoriją suvokiau ir taip gana liūdną bei skaudžią tiesą, tačiau žmonės vis dar nėra linkę garsiai kalbėti apie psichikos sutrikimus. Tai nėra gėdinga. Mano akimis yra gėdinga bijoti bei numoti i viską ranka. Tikrai svarbu, jog tokiems žmonėms būtų suteikiama pagalba, kurios jie nusipelnė.