Ėmiau, nes susigundžiau - reklamos knygų klasika, šiuolaikinės reklamos tėvas, reklamos genijus ir kiti skambūs apibūdinimai. O dar išpažintis - rankos pačios paėmė knygą. Nes juk išpažintis - tai esmės, atvirumai,...

Ėmiau, nes susigundžiau - reklamos knygų klasika, šiuolaikinės reklamos tėvas, reklamos genijus ir kiti skambūs apibūdinimai. O dar išpažintis - rankos pačios paėmė knygą. Nes juk išpažintis - tai esmės, atvirumai, nuogumai...

Aš nesu reklamos žmogus. Nesu reklamos specialistė. Nekuriu jų, negalvoju apie jas, neuždirbu iš jų, neinu į reklaminių filmukų festivalius ar kažką ten. Žiūriu tik tiek, kiek patenka į akis. Man būna gražu arba ne. Faina arba lieva. Įdomu arba nuobodu. Ir panašiai. Tik tiek. Dar, tiesa, kažkada skaičiau Beigbederio 14 ir kažkiek eurų. Bet ten buvo pramoga, o čia ak - knygų klasika.

Buvo įdomu pirmus dešimt puslapių. Jei būčiau reklamos žmogus, gal būtų buvę įdomūs ir likę.

Neradau nieko, ką galėčiau pavadinti išpažintimi. Jokių esminių atvėrimų ir atsivėrimų, jokių apmąstymų, prisipažinimų, apsinuoginimų, kalbėjimų ir patylėjimų apie save ir savo nuodėmingą gyvenimą... Šia prasme, Beigbederio tekstas buvo stipresnis. Ten autorius bent juokėsi. O čia - tik giriasi. Viskas tokiu reklaminiu stiliumi ir pavaryta - man puikiai sekėsi ir vis tebesiseka, ir jūs galite tą patį, tik štai jums septyni (dešimt, dvim trys, belenkiek) punktų, kaip apknisti viską taip, kaip aš apknisau.

Bet aš nesu reklamos žmogus, as I said. O amerikiečiai paprastai rašo prastas knygas.

Atskiras bullshit yra leidybinis brokas, kuris nedaro garbės nei leidyklai, nei knygą pristatančiai tinklo agentūrai. Leidyklai, manau, dzin, ji, kadangi yra didelė, tai visokio šlamšto išleidžia. Gal ir agentūrai dzin, nežinau.

Vienas brokas yra gamybinis - kai perskaičiau iki brokuotos vietos, supratau, kodėl knygų klasika taip pigiai pardavinėjama. Kitas brokas yra vertimo ir redagavimo. Ar žinot, kas yra atominės energijos stotis? Va va.

Baltos lankos, jeigu ką.